Beveik kiekvienas automobilių mėgėjas vienaip ar kitaip yra susidūręs su „Chevrolet Corvette“. Tai modelis, kuris gaminamas pakankamai seniai ir daugeliui atrodo pasiekiamas, todėl aplink jį susikaupia asmeninės istorijos: vieni yra vairavę, kiti – važiavę keleivio vietoje, o dar kiti vaikystėje tiesiog spoksodavo į „Corvette“ parodoje, nuoširdžiai tikėdami, kad tai greičiausias automobilis pasaulyje.
Mano ryšys su „Corvette“ prasidėjo anksti. Kai buvau visai mažas, dėdė Waltas, uždirbęs šiek tiek daugiau, pasielgė taip, kaip tuo metu darydavo nemažai žmonių: nusipirko „Corvette“. Jo atveju tai buvo naujas ryškiai raudonas 1998 metų C5 kabrioletas. Prie jo prisidėjo dar vienas ypatingas automobilis, kurį jis jau turėjo – raudonas C2 „Stingray“ kabrioletas. Praėjus porai metų, kai pradėjau labiau suvokti aplinkinį pasaulį ir vis labiau „užsikabinau“ už automobilių, galimybė matyti ir kartais pasivažinėti tais dviem „Corvette“ man reiškė labai daug.
Atsiminimai, kurie sugrįžta su V8 garsu
Keliskart teko būti jų keleiviu, ir vaikui tai atrodė beveik neįtikėtina. Iki šiol ryškiai prisimenu vieną epizodą: tėvas, gavęs dėdės leidimą, pasodino mane į C5 ir išvažiavome pasivažinėti po apylinkes. Nuleidome stogą ir tiesiog riedėjome gatvėmis. Mane užbūrė tai, kaip jis jungė pavaras šešių laipsnių mechaninėje dėžėje, o fone burzgė LS1 V8.
Grįžus į namus, įvyko dar retesnis dalykas: teta Arlene ištraukė iš garažo 1967 metų C2. Tada ji pati pavedžiojo mane nuleistu stogu, aš laikiau didžiulį vairą, o ji paaiškino, kad vairas valdomas „kaip sunkvežimyje“. Ta diena man tapo viena įsimintiniausių gyvenime.
Sugrįžimas į „Corvette“ po daugelio metų
Nuo to karto praėjo maždaug 18 metų, ir tai buvo paskutinis kartas, kai apskritai buvau „Corvette“ viduje. Vėliau sulaukiau skambučio iš „Chevrolet“ atstovų: man pasiūlė išbandyti 2025 metų C8 „Corvette Stingray“ kabrioletą. Nesunku įsivaizduoti, ką tai reiškė žmogui, turinčiam tokius prisiminimus. Taip norėjau sėsti prie vairo, kad pasakiau jiems, jog nesijaudintų dėl to, kad automobilis dar nebuvo pasiekęs 805 km apkatkės ribos – ją užbaigsiu pats, ir man tai bus malonumas.
Gamintojas savaitei paskolino 2025 metų „Corvette“ su pilnu degalų baku, kad galėčiau automobilį naudoti savo nuožiūra.
Kodėl C8 kelia diskusijų, bet vis tiek išlieka „Corvette“
C8 pasirodęs sukėlė daug ginčų ir, tiesą sakant, iki šiol išlieka labiau aptarinėjamas nei ankstesnės kartos. Dar prieš pirmą kartą tvirtai suėmus kampuotą vairą ir spustelėjus akceleratorių, viduje kirbėjo abejonė, ar tai tikrai „tikras“ „Corvette“. Ta mintis greitai dingo.
Vos užvedus 6,2 litro LT1 V8 variklį buvo aišku, kad giminystę su senesniais šio modelio laikais jis turi labai tiesioginę. Šis motoras savo šaknimis stipriai siejasi su prieš maždaug 25 metus naudotu LS1. Tipiškas stūmoklinių strypų V8 tembras ir 495 AG galia akimirksniu nustelbė mažiau „liaudišką“ konkretaus bandomo automobilio kainą – 3LT komplektacijos „Stingray“ kabrioletas kainavo apie 91 980 Eur (įskaitant pristatymą). Vis dėlto tame garsiniame charaktere užkoduota ne tik technika: tai atmintis, pažįstama daugeliui, kurie bent kartą yra sustoję akimis palydėti „Corvette“ – nesvarbu, ar jis priklausė jiems, ar tiesiog pralėkė pro šalį gatvėje.
Prieinamumas, o ne išskirtinumas
Įdomiausia tai, kad automobilis suteikė keistai ramų, pažįstamą jausmą – lyg viskas salone būtų sudėliota logiškai ir „teisingai“. Tai priminė, kodėl „Corvette“ žmonėms tiek reiškia. Šis modelis išskirtinis ne dėl to, kad būtų nepasiekiamas ar retas, o todėl, kad daugeliui jis atrodo reali svajonė: turint šiek tiek santaupų, įmanoma rasti savo „Corvette“.
Asmeninė „Corvette“ istorija ir jos vertė
Jeigu vertintume bendrame „Corvette“ pasakojimų fone, mano istorija nėra ypatinga – kaip ir atsitiktinis „Corvette“ automobilis iš šalies gali neatrodyti unikalus. Tačiau būtent čia ir esmė: man ji svarbi, taip pat kaip tavo patirtis su šiuo modeliu būtų svarbi tau. Automobiliai kartais tampa emocijų laikmenomis – prie jų prilimpa prisiminimai ir jausmai, kurie išlieka net tada, kai žmogus ar pats automobilis jau nebe šalia.
Dėdės Walto jau nebėra, o abu tie „Corvette“ seniai atsidūrė pas kitus savininkus ir kuria jų prisiminimus. Vis dėlto, kai su nuleistu C8 stogu stipriau paspaudžiau akceleratorių greitkelyje, akimirksniu mintimis sugrįžau į C5 keleivio vietą: matau, kaip tėvas vairuoja, o aš suprantu, kad mano susidomėjimas automobiliais bus ilgam – tikriausiai visam gyvenimui.
