Karštomis vasaros dienomis automobilio kondicionierius tampa ne prabanga, o būtinybe. Vis dėlto vien įjungti AC dažnai neužtenka – net ir tvarkingai veikianti sistema gali vėsinti prasčiau, jei ją naudojate neefektyviai. Be to, esant labai aukštai oro temperatūrai ir sudėtingesnėms sąlygoms (pavyzdžiui, ilgiems statiems įkalnėms), kondicionieriaus apkrova gali prisidėti prie variklio temperatūros kilimo. Senesniuose automobiliuose tai pasitaiko dažniau, o naujesniuose modeliuose įprastai montuojami efektyvesni kompresoriai, todėl perkaitimo rizika mažesnė.
- 1.Vėdink važiuodamas, o ne vėsink stovėdamas
- 2.Nustatyk „Lo“, o ne konkrečius laipsnius
- 3.Įvertink recirkuliacijos režimą, ypač jei gale sėdi keleiviai
- 4.Išjunk automatinę stop/start funkciją, kai svarbiausia – pastovi vėsa
- 5.Patikrink salono filtrą: kartais užtenka jį išvalyti
- 6.Elektromobiliuose ir hibriduose kondicionierius veikia kitaip
Jei norite greičiau atvėsinti saloną ir išspausti daugiau iš klimato sistemos per karščius, praverčia keli paprasti, praktikoje pasiteisinantys veiksmai.
Vėdink važiuodamas, o ne vėsink stovėdamas
Įkaitęs automobilio salonas po kelių valandų saulėje gali tapti tikra „krosnimi“, todėl natūraliai kyla noras prieš važiuojant užvesti variklį ir palikti jį dirbti laisva eiga, kol kondicionierius atvėsins vidų. Tačiau tai nėra greičiausias būdas atgauti komfortą.
Efektyvesnė taktika – pajudėjus įjungti kondicionierių ir pirmas 10–20 sekundžių nuleisti visus langus. Taip greitai išstumiamas įkaitęs oras, o kondicionavimo sistema gali dirbti produktyviau, nes kompresorius paprastai efektyviau veikia esant didesnėms variklio apsukoms nei tuščioje eigoje. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dalis vėsos „išleidžiama“ pro langus, bet realiai pirmosios sekundės vis tiek praeina sistemai įsibėgėjant, todėl toks vėdinimas tik pagreitina salono atvėsimą.
Nustatyk „Lo“, o ne konkrečius laipsnius
Automobiliuose su automatine klimato kontrole vilioja pasirinkti aiškią norimą temperatūrą, pavyzdžiui, apie 18 °C, tikintis, kad taip greičiau atvės. Vis dėlto per didelį karštį geriausiam rezultatui dažnai verta elgtis kitaip.
Praktiškesnis sprendimas – nustatyti minimalią reikšmę, kuri dažnai žymima „Lo“ (arba „Low“), t. y. žemiau visų skaitinių pasirinkimų. Tipinėje kondicionavimo sistemoje oras pirmiausia atšaldomas maždaug iki 3 °C, o kai nustatote aukštesnį tikslą, sistema dalį jau atšaldyto oro turi papildomai „pašildyti“ iki pageidaujamos temperatūros. Tai reiškia didesnį apkrovimą ir didesnes degalų sąnaudas, nors realus komforto pagerėjimas per karščius dažnai būna menkas.
Įvertink recirkuliacijos režimą, ypač jei gale sėdi keleiviai
Salono oro recirkuliacijos mygtukas (paprastai su automobilio kontūru ir apskritimine rodykle) pakeičia tai, iš kur klimato sistema ima orą. Įjungus recirkuliaciją, į sistemą grąžinamas salono oras, o išjungus – imamas lauko oras ir vėsinamas prieš pučiant į vidų.
Jeigu automobilyje važiuoja keleiviai galinėje sėdynėje, recirkuliacija ne visada padeda tolygiai atvėsinti visą saloną. Dažnai recirkuliacijos oro paėmimas vyksta priekyje, todėl priekinė dalis gali vėsti greičiau, o gale išlieka tvankiau. Situacija gali būti geresnė, jei gale yra atskiri ventiliacijos ortakiai, tačiau jei jų nėra ir norite greičiau atvėsinti galą, recirkuliaciją verta palikti išjungtą.
Išjunk automatinę stop/start funkciją, kai svarbiausia – pastovi vėsa
Daugelis naujesnių automobilių turi automatinę stop/start sistemą, kuri sustojus išjungia variklį, kad taupytų degalus ir mažintų išmetamųjų dujų kiekį. Tačiau automobiliuose su vien tik vidaus degimo varikliu sustojus nustoja suktis ir kondicionieriaus kompresorius, todėl šaltas oras gali akivaizdžiai susilpnėti arba visai dingti.
Važiuojant tolygiai ilgais atstumais tai beveik nejaučiama, bet spūstyse ar dažnai stojant prie šviesoforų per kaitrą skirtumas labai pastebimas. Jei norite, kad vėsa nestotų kartu su automobiliu, stop/start funkciją geriau laikinai išjungti.
Patikrink salono filtrą: kartais užtenka jį išvalyti
Silpnesnė oro srovė ar prastesnis vėsinimo pojūtis ne visada reiškia kondicionieriaus gedimą. Dažna, paprasta priežastis – užsikimšęs salono oro filtras. Jis filtruoja orą, kurį klimato sistema pučia į vidų, todėl prisikaupę lapai ar dulkės trukdo oro srautui.
Daugelyje šiuolaikinių automobilių filtras yra už daiktadėžės ar šalia jos. Jį dažnai galima išimti be sudėtingų įrankių: iškratykite nešvarumus, pašalinkite susikaupusias šiukšles ir įdėkite atgal. Jei filtras atrodo labai užterštas, praktiškiau jį pakeisti nauju. Švarus salono filtras leidžia sistemai perkelti daugiau oro, todėl į saloną patenka daugiau vėsos.
Elektromobiliuose ir hibriduose kondicionierius veikia kitaip
Hibriduose ir elektromobiliuose kondicionieriaus kompresorius dažniausiai yra elektrinis, todėl gali veikti nepriklausomai nuo to, ar benzininis variklis šiuo metu dirba. Tokia schema turi privalumų: išankstinis salono atvėsinimas (preconditioning) prieš sėdant į automobilį gali būti išties efektyvus. Jei automobilį galite iš anksto vėsinti, kai jis prijungtas prie įkrovimo, tai mažiau atsiliepia nuvažiuojamam atstumui.
Kai automobilis neprijungtas prie įkrovimo ir salonas stipriai įkaitęs, vis tiek naudinga pradžioje trumpam nuleisti langus, kad greitai pasišalintų įkaitęs oras, o tik tada įjungti kondicionierių. Reikia turėti omenyje, kad elektromobilyje įjungtas AC mažina prognozuojamą nuvažiuojamą atstumą, tačiau per didelį karštį komfortas ir saugumas salone dažnai yra svarbesni už maksimalų nuotolį.
- Elektromobiliai taip pat turi recirkuliacijos režimą, todėl, jei norite tolygesnio vėsinimo, verta kritiškai įvertinti, ar recirkuliaciją įjungti, ar palikti išjungtą.
- Salono oro filtras elektromobiliuose taip pat daro didelę įtaką oro srautui, todėl jo būklę verta tikrinti taip pat reguliariai.
