XX amžiaus pradžioje V formos aštuonių cilindrų varikliai buvo laikomi sudėtingais ir brangiais, todėl juos dažniausiai naudojo tik prabangūs automobiliai. Tarpinėje kainos kategorijoje dominuodavo automobiliai su keturių arba šešių cilindrų eiliniais varikliais. Tačiau 1932 metais Ford pristatė 3,6 litro darbinio tūrio plokščiagalvį V8 variklį, kuris pakeitė automobilizmo kraštovaizdį.
Kas lėmė plokščiagalvio V8 sėkmę
Ford plokščiagalvis V8 tapo reikšmingu posūkiu, nes pasižymėjo paprasta konstrukcija, nedideliu svoriu, patikimumu ir prieinama kaina. Automobilių rinkoje, kurioje tuo metu dominavo mažo darbo tūrio keturių ir šešių cilindrų varikliai, šis motoras iškart išsiskyrė. Nors tai nebuvo pirmasis V8 variklis automobiliuose ar galingiausias to laikmečio agregatas, jis sujungė aukštą našumą su mažomis eksploatavimo išlaidomis, taip tapdamas itin populiariu pasirinkimu plataus vartojimo automobiliuose.
Plokščiagalvio V8 įtaka sportui
Vos pasirodžius Ford plokščiagalviui V8, automobilių sporto entuziastai greitai įvertino jo galimybes. Jau 1933 metais šio tipo varikliai fiksavo rezultatus Elgino trasos nacionalinėse varžybose, o 1934-aisiais pasiekdavo 175 km/h greitį Indianoje vykusiame „500 km Indy“ lenktynėse. Netrukus plokščiagalviai V8 laimėjo prizines vietas ir legendinėse paplūdimio lenktynėse prie Deitonos. Visa tai paskatino didžiulį našumo detalių antrinę rinką, siūliusią įvairius sportinius kolektorius, velenus, kompresorius ar net viršutinio vožtuvų išdėstymo cilindrų galvutes. Kiekvienas norėjęs pagerinti savo automobilio charakteristikas, galėjo lengvai rasti ženklių patobulinimų būdų.
Pokario laikotarpis ir plokščiagalvio paplitimas
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Ford plokščiagalvio V8 gamyba jau buvo vykdoma daugiau nei dešimt metų. Šie varikliai buvo sumontuoti įvairiuose automobiliuose, krovininiuose modeliuose, netgi kai kuriuose karo technikos vienetuose. Pokariu, kai reikėjo nebrangaus ir patikimo transporto, naudotų plokščiagalvių V8 variklių buvo ypač gausu, tad tai tapo populiariu pasirinkimu naujo gyvenimo ieškančiam jaunimui.
Hot rod’ų raidos pradžia
1950-aisiais, kai Ford nutraukė plokščiagalvio V8 gamybą, šių variklių likučiai dažnai atsidurdavo automobilių metalo laužo aikštelėse. Nauji, modernesni agregatai rinkoje dar nebuvo taip išplitę, o pigių ir našumą didinančių dalių gausa leido daugybei žmonių kurti ir tobulinti savo transporto priemones. To pasekoje gimė hot rod kultūra – būtent dėl plokščiagalvio V8 prieinamumo, pritaikomumo ir visuomenei gerėjančių gyvenimo sąlygų. Šie varikliai ilgą laiką išlaikė populiarumą tiuningo entuziastų tarpe, nepaisant tam tikrais atžvilgiais pranašesnių vėlesnių V8 variklių plėtros.
- Plokščiagalvių V8 buvo tūkstančiai antrinės rinkos dalių
- Nebrangus įsigijimas ir patikima eksploatacija skatino modifikuoti automobilius
- Po karo atsiradus daugiau laisvalaikio ir pinigų, augo aktyvi hot rod bendruomenė
Plokščiagalvis V8 šiandien
Nors gamyba buvo nutraukta jau prieš daugelį dešimtmečių, Ford plokščiagalvis V8 ir dabar išlieka reikšmingas tradicinės automobilių kultūros elementas. Jį vis dar renkasi klasikinio stiliaus hot rod kūrėjai bei rat rod projektų entuziastai. Nors automobilių tobulinimo tendencijos keičiasi, galima tvirtinti, kad šis patikimas klasikinis variklis nepraranda populiarumo tarp senojo hot rod judėjimo gerbėjų.
