Teslos salonas, įsikūręs viename iš centrinės miesto gatvės pastatų, jau nuo 2016 metų veikia be galutinio leidimo, tačiau, remiantis naujausia informacija, dėl šios situacijos veikiausiai kaltos ne gamintojo spragos, o neišspręsti savivaldybės inspektavimo klausimai.
Kas nutiko su leidimu?
Remiantis viešai prieinama Vilniaus miesto statybų leidimų duomenų baze, nustatyta, kad statybos inspektoriai kelis kartus lankėsi salone tuo metu, kai dar buvo vykdomi apie 2,1 milijono eurų kainavę vidaus rekonstrukcijos darbai. Nėra duomenų apie vykdytą galutinį patikrinimą, tad leidimas taip ir nebuvo oficialiai suteiktas – tiesiog niekas iš savivaldybės darbuotojų šiuo klausimu nebesirūpino. Praėjus beveik dešimčiai metų, pranešus apie situaciją viešai, savivaldybės atstovas pirmąkart pareiškė, kad pastatui bus reikalaujama oficialios galutinės apžiūros, o iki šiol ši klaida įvardijama kaip žmogiška priežiūros spraga. Nepaisant trūkstamo leidimo, kadangi šis objektas – automobilių salonas, jam leista tęsti veiklą, kol visi formalumai bus sutvarkyti.
Leidimų sistemos problemos
Kai įmonėms leidžiama kone dešimtmetį veikti be privalomos galutinės statinio patikros, kyla klausimų, kaip savivaldybė prižiūri statybos leidimų tvarką. Dar didesnių problemų paaiškėjo po to, kai teisėsauga atskleidė savivaldybės skyriuje vykusį korupcijos tinklą, į kurį įsivėlė tiek inspektoriai, tiek didžioji dalis nekilnojamo turto vystytojų. Kai kurie inspektoriai priimdavo kyšius iš turtingų statybų vystytojų, tačiau, kaip pažymi tyrimą cituojantys šaltiniai, net ir tokiuose sandoriuose dažnai išmokėtos sumos buvo menkos, lyginant su tokių veiklų rizika.
Viešosios priežiūros skyrius, anot savivaldybės tarybos narės, taip ir netobulino savo pasenusios leidimų sekimo sistemos. Dabartinėje sistemoje nėra automatinių priminimų apie leidimų galiojimo laiką ar pasibaigusius leidimus. 2011 metais pradėtą leidimų sistemos modernizacijos projektą lydėjo ir finansinės permokos, ir besikeičiantys projektai – per visą laikotarpį taip ir nebuvo sukurta veikianti sistema. Problemos kilo ir dėl nuolat besikeičiančių reikalavimų, taip pat kyla įtarimų, kad sistemos tobulinimas buvo vilkinamas, siekiant išlaikyti palankius procesus privilegijuotiems vystytojams. Šiuo metu kuriama nauja sistema, tačiau ji dar neveikia.
Rangovas ir rekonstrukcijos priežiūra
Nors didieji vystytojai dažnai manipuliuoja leidimų gavimo tvarka, ši rekonstrukcija taip pat turėjo kelis įtartinus aspektus. Darbų priežiūra buvo pavesta rangovui, kuris įtrauktas į specialų sąrašą dėl dažnų statybos reikalavimų nepaisymo. Tai savaime nereiškia, kad salone rasta pažeidimų, tačiau inspektoriai turėtų ypač atsakingai vertinti tokių rangovų darbus.
Laimei, rekonstrukcija labiausiai palietė tik pastato vidų, todėl aplinkinius eismas ar praeivių saugumas nėra pažeisti. Pats pastatas, kaip spėjama, yra techniškai saugus, tačiau tokios situacijos rodo platesnes problemas, kurias reikia spręsti – tiek dėl savivaldybės sistemos, tiek dėl atskirų rangovų bei vystytojų atsakomybės. Svarbu siekti, kad leidimų gavimo procesai būtų skaidrūs ir tvarkomi taip, jog ne tik stambūs vystytojai, bet ir paprasti gyventojai ar smulkūs verslai galėtų be nereikalingų trukdžių įvykdyti reikiamas statybų procedūras.
