Pastaruoju metu Formulės 1 gerbėjai dažnai išreiškia nusivylimą monotoniškomis lenktynėmis. Po paskutinio savaitgalio Japonijos „Grand Prix“, kur net 11 iš 20 lenktynininkų finišavo tose pačiose pozicijose, kuriose pradėjo, vėl įsiplieskė diskusijos apie lenktynių patrauklumą. Buvęs laidos „Top Gear“ vedėjas Jeremy Clarkson iškėlė idėją, kad reikėtų atsisakyti trasų, kuriose lenkimai yra sudėtingi. Tačiau toks pasiūlymas neišsprendžia esminės problemos – pačių automobilių ypatybių.
Ar trasų keitimas išspręstų lenktynių problemas?
Clarkson nuomone, Formulės 1 čempionatas taptų įdomesnis tiesiog nebevykdant lenktynių trasose, kurios sunkina sportininkų galimybes aplenkti varžovus. Ši idėja sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose, tačiau jos įgyvendinimas reikštų atsisakymą daugelio legendinių trasų. Nors populiarumas ir paprasti sprendimai gali patraukti žmonių dėmesį, ilgainiui tai neigiamai paveiktų sporto istoriją ir identitetą.
Suzuka trasos ypatumai – kodėl lenkimai sudėtingi?
Suzuka trasa laikoma viena geriausių Formulės 1 žiedų, išsiskiriančia natūraliai vingiuojančiu reljefu ir unikalia konfigūracija. Jos figūros-aštuoniuke planavimas suteikia daug iššūkių ne tik vairuotojams, bet ir inžinieriams. Vis dėlto, ilgi, greiti posūkiai kartu su stipriu aerodinaminiu srautu apsunkina artimą važiavimą bei lenkimus. Kuo greitesnis posūkis, tuo labiau automobilis veikia priešininko sukeliamame „nešvariame ore“, dėl ko lenkimai tampa itin sunkūs.
- 2024 metų Japonijos „Grand Prix“ lenktynėse per visas varžybas įvyko vos 15 lenkimų po pirmojo rato.
- Ankstesniais metais, pavyzdžiui, 2023-aisiais, buvo užfiksuoti net 48 lenkimai.
- Kai kuriose naujose trasose, tokiose kaip Las Vegase, žiūrovai išvydo arti 82 lenkimų per varžybas, nors šios trasos dažnai kritikuojamos dėl nuobodžios konfigūracijos.
Tobulintini ne trasos, o automobiliai
Problemos sprendimas slypi ne trasų pakeitime, o automobilių konstrukcijoje bei taisyklėse. Naujesni čempionato ratai, sukurti vadovaujantis tam tikru šablonu, siūlo ilgas tiesiąsias ir lėtus posūkius, kurie palengvina lenkimus, tačiau prarandamas lenktynių charakteris. Tokia dirbtinė išeitis nesprendžia pamatinės problemos – šiuolaikiniai Formulės 1 automobiliai sunkiai susidoroja su dideliu oro srautu už priekyje važiuojančių varžovų, todėl padidinus taisyklių lankstumą ar supaprastinus aerodinamiką, lenkimai taptų natūralesni net ir istorinėse trasose.
Legendinės trasos – sporto paveldo dalis
Nemaža dalis senųjų trasų, pavyzdžiui, Spa-Francorchamps ar Nurburgringas, jau atsidūrė rizikos zonoje – viena jų tapo tik iš dalies naudojama. Pašalinus tokias vietas iš kalendoriaus būtų prarastas svarbus sporto istorijos ir tapatybės elementas. Daugelyje sporto šakų būtent istorinės „arenos“ tampa pagrindiniu traukos centru ir žiūrovams, ir sportininkams. Būtų tikslinga siekti tokių techninių ir reglamentavimo pokyčių, kurie leistų automobiliams natūraliai lenktyniauti bet kurioje trasoje, neaukojant sporto tradicijų ir gerbėjų patirties.
