Pastaraisiais metais pasaulio šalys vis aktyviau kovoja dėl lyderystės Mėnulio tyrimų srityje. Auganti konkurencija šioje srityje atskleidžia ir ryškius geopolitinius nesutarimus, nes valstybės siekia dalyvauti skirtinguose ambicinguose Mėnulio projektų aljansuose.
Pagrindiniai Mėnulio tyrimų projektai ir tarptautinė įtampa
Kiniška Mėnulio tyrimų programa siekia jau iki 2030 metų išlaipinti du astronautus Mėnulyje. Siekdama išplėsti ilgalaikius tyrimus, Kinijos nacionalinė kosmoso administracija (CNSA) kartu su Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ dar 2021 metais paskelbė apie planą statyti Tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį, kurią ketinama pabaigti iki 2035 metų. Vis dėlto prie šios iniciatyvos kol kas prisijungė nedaug šalių.
Kitų šalių įtraukimas į projektus
CNSA vadovas Wu Weiren pabrėžia, kad į Tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį įsitraukusių šalių skaičius būtų žymiai didesnis, jei kitų valstybių neišgąsdintų Vakarų šalių įtaka, stabdanti bendradarbiavimą su Kinija. Šiuo metu projektą palaiko daugiausia artimiausi Rusijos partneriai (Azerbaidžanas, Baltarusija, Kazachstanas) bei Kinijos sąjungininkai (Pakistanas, Venesuela, Pietų Afrika). Dvi reti išimtys – Tailandas ir Jungtiniai Arabų Emyratai – yra pasirašę tiek Artemis susitarimus, tiek jungiasi prie kinų inicijuojamo projekto.
„Artemis“ susitarimai: pasaulinio bendradarbiavimo gairės
Tuo tarpu „Artemis“ susitarimus jau yra pasirašiusios 54 valstybės. Tai – NASA inicijuotas daugiašalis susitarimas, skirtas taikiam ir skaidriam Mėnulio bei kitų dangaus kūnų tyrinėjimui. Jame taip pat yra rekomendacijos, kaip valstybės turėtų koordinuoti išteklių gavybą Mėnulyje. Visgi kritikai, tarp jų CNSA bei „Roscosmos“, teigia, kad šie susitarimai pernelyg orientuoti į tam tikrų Vakarų šalių interesus ir primena ankstesnes kolonių panaudojimo praktikas.
- Mėnulio tyrimų srityje dalyvaujančių projektų dalyvių sąrašai išlieka gana poliarizuoti, atitinkantys geopolitines įtampas.
- Šalių pasirinkimą lemia ne tik technologinis pasirengimas, bet ir politiniai santykiai bei priklausomybė nuo didžiųjų pasaulio galių.
Europos agentūrų požiūris į bendradarbiavimą
Europos kosmoso agentūra kurį laiką rimtai svarstė galimybę prisijungti prie Tarptautinės Mėnulio tyrimų stoties, tačiau po 2022 metų Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje ši idėja buvo atsisakyta. Priėmimas į tokį projektą tapo aiškiai politiniu pasirinkimu, nes dalyvavimas reikštų tiesioginę partnerystę su Rusija.
Tarptautinis bendradarbiavimas – būtinas, bet sudėtingas
Jau nuo 1970-ųjų, kuomet baigėsi pirmasis kosminių lenktynių etapas su „Apollo–Soyuz“ projektu, vis labiau aiškėja, kad nė viena valstybė viena pati nebegali efektyviai finansuoti didelio masto pilotuojamų kosminių misijų. Jungtinių projektų, tokių kaip Tarptautinė kosminė stotis, patirtis rodo, kad tik bendros pastangos užtikrina pažangą.
Tačiau nuolat didėjanti politinė įtampa ir karinės intervencijos iš esmės apsunkina ir rizikuoja sužlugdyti anksčiau stabiliai veikusius partnerystės modelius. Rusijos užuominos apie galimą pasitraukimą iš Tarptautinės kosminės stoties po naujausių karinių veiksmų vėliau buvo atmestos, įsitikinus, kad savarankiškas kosminės stoties projektas yra sunkiai įgyvendinamas be tarptautinių lėšų ir ekspertų.
Iššūkiai įgyvendinant dabartinius Mėnulio projektus
Kol Mėnulio tyrimų projektai popieriuje stipriai žengia į priekį, realiai jų įgyvendinimas stringa dėl technologinių iššūkių ir finansinių vėlavimų. Net ir sėkmingai startavusiam „Artemis“ projektui NASA susiduria su nuolatiniais uždelsimais, todėl trečioji pilotuojama „Artemis“ misija turėtų išlaipinti astronautus Mėnulyje ne anksčiau nei 2027 metais.
