Pastaraisiais metais „Formulės 1“ čempionato populiarumas pasiekė aukštumas, o tam didžiausią įtaką padarė „Netflix“ dokumentinis serialas „Formulė 1: Kova dėl išlikimo“. Šis serialas suteikė gerbėjams naują požiūrį – buvo parodytas ne tik lenktynininkų kasdienis gyvenimas, bet ir komandų užkulisiai bei vadovų sprendimai. Tačiau ilgainiui šis atvirumas, kuris pritraukė auditoriją, virto kruopščiai valdomu, komerciniu turiniu. Naujausias pavyzdys – dokumentika „The Seat“, pasakojanti apie Mercedes naujoką Kimi Antonelli.
Dokumentikos įtaka F1: išskirtinumas ir masiškumas
Pradžioje „Kova dėl išlikimo“ kūrėjams tekdavo dirbti su tomis komandomis, kurios sutiko bendradarbiauti – 2018 metais Mercedes ir Ferrari net nesutiko dalyvauti pirmame sezone. Ši situacija suteikė serialui unikalumo, nes žiūrovai galėjo susipažinti su lenktynininkais, kurie paprastai nėra nušviečiami žiniasklaidoje. Serialas pabrėžė, kad net ir smulkios pergalės, vienas pelnytas taškas ar podiumas kai kurioms komandoms yra lyg laimėtas etapo finalas. Šis autentiškumas traukė žiūrovus ir paskatino net lyderiaujančias komandas įsitraukti į projektą.
Kritika dėl dirbtinumo ir marketingo
Laikui bėgant, daugelis gerbėjų pastebėjo, kad dokumentika tapo labiau marketingo priemone nei sporto analizės įrankiu. Serialų kūrėjai pradėjo akcentuoti dramą ir apdoroti realias situacijas taip, kad aistrų ir įtampos būtų kuo daugiau. „The Seat“ – dokumentika apie tai, kaip buvo pasirinktas Kimi Antonelli kaip Lewiso Hamiltono įpėdinis, šiuo atveju tampa ir reklamos platforma, nes susijusi ne tik su „Mercedes“ komanda, bet ir „WhatsApp“, kuris yra vienas iš rėmėjų.
Komandų požiūrio pokyčiai
2024 metais dokumentikos apie „Formulę 1“ nebėra naujiena – kiekviena komanda kuria savo originalią vaizdo medžiagą, vis dažniau paversdama ją rinkodaros kampanijų dalimi. Net ir tie lenktynininkai, kuriuos anksčiau buvo sunku prikalbinti atviriems interviu, tapo savo asmeninių laidų herojais. Tokių pavyzdžių daug: apie Fernando Alonso buvo sukurtas dokumentinis serialas „Fernando“, o apie Maxą Verstappeną – net trys dalys, transliuotos oficialaus čempionato transliuotojo eteryje.
- Kiekviena F1 komanda aktyviai kuria savo reklamines vaizdo istorijas.
- Rinkodara vis dažniau persipina su tariamai objektyvia dokumentika.
- Netikėta prieiga, kuri iš pradžių traukė žiūrovus, tapo kruopščiai suplanuota komunikacija.
Kimi Antonelli atvejis – „The Seat“
Kimi Antonelli, vos 18 metų būdamas, tapo favoritu užimti vietą „Mercedes“ lenktynių komandoje po Lewiso Hamiltono išvykimo. Jo perėjimas buvo logiškas, nes Antonelli jau buvo „Mercedes Junior Team“ dalis ir ruošėsi būsimai karjerai. Didžiausia kliūtis jam buvo FIA „Super Licence“ gavimas, o pati komandos rokirovė didelių netikėtumų nesukėlė. Dokumentikos „The Seat“ anonsas ir pagrindinis turinys daugiau primena reklaminę kampaniją nei atvirą pasakojimą apie sportininko kelią ar užkulisius.
- Pagrindinis dokumentikos akcentas atsiduria ne lenktynininko karjeros detalėse, o „WhatsApp“ programėlės įsitraukime į komandos sprendimų priėmimą.
- Komandos vadovas Toto Wolff pažymi, kad būtent šis įrankis palengvino komunikaciją ir priėmimo procesą.
Dokumentikų masinė gamyba
Šiuo metu dokumentiniai serialai apie F1 komandas ir lenktynininkus tapo įprasta verslo dalimi. Kurdamos išskirtinį, tačiau kruopščiai prižiūrimą turinį, ekipos tai daro siekdamos stiprinti savo įvaizdį ir kontroliuoti žinutę. Toks modelis keičia tai, kaip auditorija suvokia sporto vidinius procesus – nebelieka anksčiau buvusio atvirumo elemento, kuris pirmoms dokumentikoms suteikė žavesio.
Apibendrinant, F1 dokumentikos tapo ne tik gerbėjų pažinimo, bet ir rinkodaros kanalu – autentiška realybė užleido vietą planuotai, dažnai idealizuotai sporto pusei.
