Jau daugelį metų žmogaus įgulos sugrįžimas iš kosmoso, lydimas laivų laukiančių atviroje jūroje, buvo neatsiejama įgulos skrydžių misijų dalis. Nors erdvėlaivių nusileidimai vandenyje buvo trumpam nutraukti pradėjus naudoti „Space Shuttle“, šis procesas išliko kaip svarbus simbolis. Iki šiol šioms gelbėjimo operacijoms buvo pasitelkiama kariuomenė, tačiau pastaruoju metu siekiama didesnio lankstumo ir efektyvumo – svarstoma, ar gelbėjimo paslaugų neturėtų teikti privatus sektorius.
Gelbėjimo paslaugų privatizavimas astronautams
Kariuomenė teikė paramą erdvėlaivių įgulų gelbėjimo operacijoms jau nuo pirmųjų didelių įgulos skrydžių, prasidėjusių dar 1950-aisiais. Nors kariškiai šioje srityje turi sukaupę didelę patirtį, ieškoma alternatyvių sprendimų, leidžiančių sumažinti sąnaudas ir pritaikyti paslaugas prie naujų poreikių. Šiuo metu svarstoma galimybė tam tikroms misijoms gelbėjimo paslaugas patikėti privačioms kompanijoms.
Privataus sektoriaus įtraukimas numatomas tik komercinių įgulos skrydžių programai, pagal kurią NASA bendradarbiauja su privačiais raketų ir kapsulių gamintojais įgulos rotacijai į Tarptautinę kosminę stotį užtikrinti. Tokias misijas įgyvendina dvi pagrindinės bendrovės – viena jų jau sėkmingai atliko devynias įgulos skrydžių misijas nuo 2020 metų, o kita vis dar laukia pirmojo pilnai įvykdyto kontrakto.
Kas bus keičiama?
Gelbėjimo paslaugų privatizavimas bus taikomas iki 2030-ųjų, kai numatytas Tarptautinės kosminės stoties deorbitavimas. Nauja tvarka įpareigotų privačias įmones ne tik būti pirmosiomis, pasitinkančiomis įgulą po kapsulės nusileidimo, atidaryti liuką ar pasirūpinti medicinine pagalba, bet ir užtikrinti specifinius reikalavimus personalui – kiekvienam astronautui turėtų būti skiriamas atskiras gelbėtojas, kad nebūtų siekiama sutaupyti žmogiškųjų išteklių sąskaita.
Kokie keliami reikalavimai?
- Gelbėtojai turi pasirūpinti astronautais po nusileidimo, padėti jiems išlipti iš kapsulės ir suteikti būtiną medicinos pagalbą.
- Tarnybos privalo būti pasirengusios reaguoti į bet kokio pobūdžio nelaimingus atsitikimus, tiek kilus pavojui starto aikštelėje ar kilimo stadijoje, tiek nutikus nenumatytam nusileidimui vandenyje.
- Gelbėjimo komandos turi galėti pasiekti nustatytą vietą planetoje ir suteikti pagalbą per 24 valandas po incidento.
- Ekstremalios situacijos atveju reikalaujama atlikti paieškos ir gelbėjimo veiksmus bei, esant poreikiui, likusius įgulos narius ar jų palaikus nugabenti į numatytą punktą tolimesnei logistikai.
Privatus sektorius ar kariuomenė?
Siekiant optimizuoti išlaidas kosminių operacijų srityje, svarstoma patikėti gelbėjimo funkcijas privačioms bendrovėms. Tačiau kyla diskusijų, ar būtent šiame procese verta ieškoti taupymo galimybių, nes kariuomenė ilgą laiką demonstravo gebėjimą efektyviai organizuoti paiešką ir pagalbą bet kurioje pasaulio vietoje per 24 valandas. Taigi dabar sprendžiama, kokią įtaką sistemos patikimumui ir saugumui turės ilgalaikė partnerystė su privačiu sektoriumi.
