Praėjusį savaitgalį Monako gatvėse vyko pirmoji „Formula E“ dviguba lenktynių serija, kuri sulaukė išskirtinio žiūrovų susidomėjimo dėl dinamiškų ir įtemptų lenktynių nuo starto iki finišo. Tai akivaizdus kontrastas tam, su kuo pastaraisiais metais asocijuojasi „Formulės 1“ varžybos toje pačioje trasoje – ilgai trukusi monotonija ir sunkiai įveikiama lenktynininkų rikiuotė.
Kodėl „Formulė E“ siūlo daugiau kovos Monake?
Pastarieji Monako „Formulės 1“ savaitgaliai retai džiugino permainomis – lyderiai dažnai finišuoja tose pozicijose, kuriose ir startavo. Tuo tarpu „Formulėje E“ savaitgalį nugalėtojas įveikė net septynis konkurentus, o vienas iš prizininkų pakilo net per 11 pozicijų. Tai įvyko be DRS, privalomų sustojimų dėl padangų ir milžiniškų investicijų, kurioms dažnai skiriamas prioritetas „Formulėje 1“. Tai įrodo, kad šioje trasoje galima efektyviai lenktyniauti ratuose važiuojant greta, nesunaikinant technikos.
Padangų ir aerodinamikos skirtumai
Vienas svarbiausių skirtumų – požiūris į padangas ir aerodinamiką. „Formulės 1“ komandoms padangos dažnai tampa svarbiausiu iššūkiu – gamintojui nurodyta tiekti greitai dėvinčias padangas, todėl lenktynininkai priversti jas saugoti, užuot puoselėję aktyvią kovą trasoje. Priešingai, „Formulėje E“ naudojamos padangos suprojektuotos taip, kad atlaikytų visą distanciją – savaitgalį ekipoms pakanka trijų komplektų, todėl nereikia nuolat galvoti apie jų būklę, galima daugiau dėmesio skirti lenkimams.
Kitas svarbus aspektas – aerodinaminės priklausomybės lygis. „Formulės 1“ automobiliai pasižymi didele priklausomybe nuo prispaudžiamosios jėgos ir sudėtingos formos, todėl važiuojant iš paskos, padangos dėvisi greičiau, didėja turbulencija, sunku išlaikyti optimalų sukibimą – visa tai apsunkina bandymus lenkti. „Formulėje E“ aerodinaminė priklausomybė yra gerokai mažesnė, o turbulencija nedaro tokios stiprios įtakos. Dėl to elektroniniai vienvietės gali kovoti labai arti vieni kitų, neprarandant greičio posūkiuose.
Automobilių gabaritai – svarbiausias veiksnys siaurose miesto trasose
Nors techniniai niuansai svarbūs, Monake didžiausią įtaką turi pačių automobilių matmenys. „Formulės 1“ automobiliai siekia apie 565 cm ilgio, 200 cm pločio ir 89 cm aukščio. „Formulės E“ vienvietės yra maždaug 60 cm trumpesnės, 13 cm siauresnės, o ratų bazė taip pat žymiai mažesnė. Tokie matmenys leidžia lengviau įveikti siaurus Monako posūkius, todėl lenkimai tampa įmanomi net ir itin sudėtingoje trasoje.
Būtent dėl šių priežasčių „Formulės E“ lenktynės Monake kur kas gyvybingesnės. Paprastesnė aerodinamika, ilgaamžės padangos ir kompaktiškesni automobiliai padarė trasą žiūrovams kur kas įdomesne.
Pozityvūs pokyčiai „Formulėje 1“ – ar tai atgaivins Monaką?
Jei ieškote teigiamų permainų, verta atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2026 m. „Formulės 1“ automobiliai bus šiek tiek mažesni – ilgis sumažintas maždaug 20 cm, o plotis – apie 10 cm. Nors tokie automobiliai vis dar išliks didesni už „Formulės E“ techniką, šis sprendimas – žingsnis tinkama kryptimi. Ar šie pakeitimai iš esmės pakeis lenktynių pobūdį Monake, paaiškės tik tada, kai naujoji kartą išrikiuos starto linijoje.
- Ilgaamžės padangos leidžia lenktynininkams daugiau kovoti trąsoje
- Didesnis „Formulės 1“ automobilių priklausomumas nuo aerodinamikos riboja lenkimus
- Smulkesni „Formulės E“ automobiliai lengviau manevruoja siaurame Monako žiede
- Artėjantys „Formulės 1“ techninių reikalavimų pokyčiai galėtų sumažinti monotoniškumą
