Chromas – kietas, sidabriškai blizgantis metalas – ilgą laiką buvo naudojamas ratlankiams ir apdailos detalėms padengti dėl išvaizdos ir papildomos apsaugos. Ant plieninių ar aliumininių ratlankių chromo danga dažniausiai užnešama elektrocheminiu būdu, o vėliau nupoliruojama iki veidrodinio blizgesio. Teoriškai tai turėtų būti patvarus sprendimas, tačiau praktikoje chromas gana jautriai reaguoja į kelių druską ir stabdžių dulkių chemines priemaišas. Dėl to danga ilgainiui praranda blizgesį, atsiranda paviršiaus taškinė korozija (pitting), o blogiausiu atveju danga ima luptis, atidengdama oksiduotą aliuminį arba surūdijusį plieną.
Dar viena problema – drėgmė ir druskos gali patekti po chromo sluoksniu per nematomus pažeidimus ar dangos mikroplyšius. Tuomet korozija vystosi jau po paviršiumi, todėl iš išorės ratlankis kurį laiką gali atrodyti pakenčiamai, nors struktūra po danga silpnėja.
Kaip ratlankiai dengiami chromu
Nors anksčiau chromuoti ratlankiai buvo labai paplitę, šiandien jie sutinkami rečiau. Viena priežasčių – išaugę chromavimo kaštai, susiję su griežtesniais reikalavimais ir procesuose naudojamų medžiagų pavojingumu sveikatai. Chromavimo chemikalai yra toksiški, o pats chromas priskiriamas prie pavojingų medžiagų, todėl gamyba, atliekų tvarkymas ir kontrolė reikalauja daugiau resursų.
Tipinis chromavimo procesas prasideda nuo paviršiaus paruošimo: ratlankis išlyginamas, nušlifuojamas ir kruopščiai nuvalomas, kad neliktų nešvarumų bei priemaišų, galinčių sugadinti galutinį vaizdą. Po to detalė apdorojama valymo tirpikliais, kad būtų pašalinti organiniai teršalai (pavyzdžiui, riebalai nuo prisilietimų). Vėliau paviršius elektrochemiškai „ėsdinamas“ ir panardinamas į įkaitintą chromavimo vonią, kurioje, taikant elektrinį krūvį, formuojasi chromo sluoksnis.
Chromo dangos storis priklauso nuo laiko tirpale: įprastas augimo greitis – apie 0,0025 cm per valandą. Baigus dengimą, ratlankis nuplaunamas ir poliruojamas, kad pasiektų kuo didesnį blizgesį. Praktikoje galimos įvairios šio proceso variacijos, tačiau esmė išlieka ta pati – tai darbui ir chemijai imlus technologinis ciklas.
Kodėl chromo dangoje atsiranda „pitting“
Taškinė korozija ir rūdijimas dažniausiai prasideda tada, kai chromo paviršius yra įbrėžiamas arba įskyla. Vienas dažniausių scenarijų – ratlankio užkabinimas į bortelį, kai pažeidžiama danga ir atveriamas kelias drėgmei bei druskoms. Problemą galima atpažinti iš kelių požymių: chromas ima „pūstis“, blizgesys tampa netolygus, o paviršiuje atsiranda smulkių įdubimų, kuriuos kartais galima pajusti pirštu.
Tokie požymiai dažnai reiškia, kad po chromu jau vyksta didesnė korozija. Lengvus defektus teoriškai galima bandyti sulyginti šlifavimu, tačiau atsiradus taškinei korozijai ji pilnai „neišnyksta“ savaime – tai labiau primena dažų atskilimą ant kėbulo: galima užmaskuoti, užpildyti ar perdažyti, bet pradinė danga neatsistato. Kai „pitting“ yra gilesnis, jo iš esmės neįmanoma patikimai sutvarkyti nepašalinus senos dangos ir neatliekant pilno ratlankio perdirbimo bei naujo padengimo.
Kaip sumažinti riziką, kad chromas pradės irti
Efektyviausia taktika – neleisti pažeidimams atsirasti. Tai reiškia nuolatinę priežiūrą ir atsargų eksploatavimą, kad chemikalai ir drėgmė kuo mažiau „dirbtų“ prieš dangą.
- Reguliariai nuplaukite stabdžių dulkes, kelio nešvarumus, druskas ir net užsilikusį lietaus vandenį – visi šie veiksniai ilgainiui silpnina apsauginius sluoksnius.
- Ratlankių valikliui rinkitės švelnesnę sudėtį be agresyvių rūgščių ar itin stiprių veikliųjų medžiagų, kurios gali pakenkti dangai.
- Venkite ratlankių „įkirtimų“ į bortelius – mechaninis pažeidimas dažnai tampa pradine vieta korozijai.
- Periodiškai, plaunant automobilį, nupoliruokite chromą metalo poliruokliu, kad būtų palaikomas blizgesys ir pašalinami smulkūs paviršiaus netolygumai.
Ką daryti, jei chromas jau pažeistas
Jeigu ratlankiai jau „pitted“, bet nenorite arba negalite atlikti pilno perdirbimo, galima bent sumažinti vizualų defektų matomumą. Rezultatas priklausys nuo to, kas yra po chromu. Plieninių ratlankių atveju dažnai matyti ryškesnis rūdijimas – jį galima nuvalyti ir atkurti šiokį tokį blizgesį, tačiau iki „kaip nauja“ paprastai nebegrįžtama. Jei pagrindas aliumininis, reikia dirbti atsargiau, nes netinkamos priemonės gali greitai palikti papildomų žymių.
Minimalus atnaujinimas namų sąlygomis
- Pirmiausia kruopščiai nuvalykite ratlankį kokybišku ratlankių valikliu, po to papildomai nuplaukite švelniu muilu ir minkšta šluoste.
- Įvertinkite pažeidimus: ryškiausius taškus lengvai pajusite nagu.
- Labai smulkius defektus galima bandyti švelniai poliruoti itin smulkia plienine vilna. Jei pažeidimai minimalūs, vietoje jos kartais naudojama aliuminio folija.
- Jeigu įdubimai pakankamai gilūs, kad „kabintų“ nagą, prieš plieninę vilną reikėtų pradėti nuo drėgno šlifavimo švitriniu popieriumi.
- Šlifuokite ar poliruokite švelniais apskritiminiais judesiais tik tiek, kiek reikia, kol pažeidimai vizualiai sumažės.
Svarbu suprasti, kad šio proceso metu galima nušlifuoti chromo sluoksnį iki pagrindo. Tokiu atveju, nepaisant įdėtų pastangų, ratlankį vis tiek reikės perdirbti ir iš naujo padengti, kad būtų atkurta pilnavertė danga.
Paskutiniai žingsniai po šlifavimo ar poliravimo
Kai pažeidimai maksimaliai sumažinti, ratlankį verta dar kartą nuplauti ir nupoliruoti. Po to galima padengti skaidria apsaugine danga, turinčia UV ir korozijos slopinimo savybių, kad paviršius būtų geriau apsaugotas nuo tolesnio oksidavimosi ir aplinkos poveikio.
