Devintojo ir dešimtojo dešimtmečių pabaigoje augant buvo daug dalykų, kurie neatrodė idealūs, tačiau šeimyninio automobilio pasirinkimas dažnai būdavo logiškas: vienatūriai. Nors kai kurių pažįstamų kiemuose stovėdavo visureigiai, didelė dalis šeimų kasdieniams reikalams rinkdavosi būtent minivenus. Ir tai lengva suprasti – tai vieni praktiškiausių automobilių, kai reikia vietos vaikams ir jų daiktams. Tiesa, šiandien jie nebėra tokie geidžiami, nors pati jų esmė nepasikeitė: kai reikalinga erdvė keturiems vaikams, vežimėliams, krepšiams ir visai kitai buitinei logistikai, „kietas įvaizdis“ vis tiek lieka antrame plane.
Net ir vadinamosios šeimyninės SUV alternatyvos dažnai bando užimti tą pačią nišą, tačiau realybėje jos ne visada prilygsta vienatūriui patogumu. Todėl kyla paprasta mintis: jei žmonės vėsta nuo minivenų ne dėl funkcionalumo, o dėl įvaizdžio, galbūt verta keisti būtent įvaizdį. Tokiu atveju „Toyota“ galėtų rasti būdą, kaip „Sienna“ paversti patrauklesne tiems, kam ji labiausiai reikalinga, bet kas vis dar dvejoja.
Idėja, kuri remiasi interjero mada
Vienas kelias – speciali versija, sukurta kartu su populiaria interjero dizaino kryptimi siejamu vardu. Tokia „Toyota Sienna Magnolia Edition“ koncepcija remtųsi atpažįstamu namų stilistikos naratyvu. Tiesa, dalis interjero tendencijų per pastaruosius metus išsikvėpė: daugelis jau pavargo nuo dirbtinai sendintos apdailos, perdėto „kaimiško“ efekto ir dekoratyvinių užrašų, kurie tarsi aiškina, kur esate ar ką turite daryti.
Vis dėlto kai kurie elementai niekur nedingo – pavyzdžiui, stumdomos „svirno“ tipo durys interjere. Ir būtent čia atsiranda patogi paralelė: minivenai turi stumdomas šonines duris, o kai kurie seni modeliai anksčiau buvo siejami ir su medžio imitacijos šoninėmis apdailos detalėmis. Pakeitus pateikimą, tas pačias stumdomas duris galima paversti „barn doors“ idėja – ir staiga tai, kas laikyta nuobodžia utilitarika, įgauna naują, madingą etiketę.
Kaip galėtų atrodyti „Sienna Magnolia Edition“
Pagal šiandien populiarias namų estetikos kryptis tokia versija, tikėtina, būtų paremta ryškiu juodos ir baltos deriniu. Ne visiems tai patiktų, tačiau šios idėjos tikslas būtų ne universalus skonis, o pataikymas į konkrečią auditoriją, kuri renkasi automobilius pagal „vaizdą“ ne mažiau nei pagal funkciją. Jei būtų siūlomi keli kėbulo atspalviai, sprendimas taptų lankstesnis.
Kitas klausimas – ar tokia stilistika derėtų prie „Sienna“ salono architektūros, nes vien išorės nepakanka. Vis dėlto pats „Magnolia“ pavadinimas, kaip atpažįstamas interjero ir gyvenimo būdo ženklas, vis dar gali turėti stiprų emocinį svorį. Pridėjus ribotos serijos atributus, pavyzdžiui, numeruotą lentelę su Joanna Gaines parašu, tokia komplektacija galėtų tapti „kolekcine“ sąmoningai – ne dėl technikos, o dėl įvaizdžio.
Detalės, kurios „parduoda“ temą
Koncepcija paremta ne tik spalvomis ar lipdukais – jai reikėtų aiškiai atpažįstamų sprendimų. Tokiu atveju logiška, kad salone ir išorėje atsirastų „sendinto“ medžio apdaila. Ir tai būtų ne tik estetika: praktiškai tokia tekstūra geriau maskuoja kasdienį dėvėjimąsi, įbrėžimus ir tai, ką palieka vaikai.
Dar viena sąmoningai hiperbolizuota, bet atpažįstama dizaino kryptis – gausūs užrašai ir skirtingi šriftai, naudojami kaip dekoras. Šio stiliaus logika būtų paprasta: automobilis tarsi „nurodo“, ką kur reikia daryti, ir tame slypi žaismingas, teminis nuoseklumas.
- Skirtingais šriftais pažymėti pagrindiniai veiksmai ar vietos (pavyzdžiui, bagažinės atidarymo zona, degalų dangtelis, pavarų svirties funkcija).
- Iš anksto „pabraukta“ medžio apdaila, kuri labiau toleruoja kasdienį naudojimą ir mažiau išryškina nešvarumus.
- Stumdomos šoninės durys, kurios pateikiamos kaip teminis „svirno durų“ sprendimas, o ne tiesiog miniveno praktikos elementas.
Kaina ir realybė: minivenas nebėra pigus pasirinkimas
Aišku, iki realaus produkto visada liktų daug smulkmenų, kurias reikėtų suderinti – nuo dizaino iki komplektacijų logikos. Tačiau pati mintis, kad tokia „Toyota Sienna Magnolia Edition“ turėtų paklausą net ir už labai aukštą kainą, skamba įtikinamai. Juolab kad šiandien minivenų kainos jau seniai peržengė seną stereotipą, jog tai būtinai turi būti „biudžetinis“ šeimos automobilis.
Jei kalbėtume apie absurdiškai didelę sumą, pavyzdžiui, apie 60 300 € už miniveną, tai vis dar skambėtų kaip riba, kurią daugelis laikytų neadekvačia. Tačiau vien tai, kad tokios sumos apskritai tampa realios šiuolaikinių minivenų kontekste, gerai parodo, kaip pasikeitė rinka ir kainodara.
