Važiuojant iš automobilio kampų kartais pasigirsta monotoniškas gausmas, ritmiškas „vu-vu-vu“ ar net aštrus cypimas, ypač pasukus vairą. Toks garsas gali erzinti, bet svarbiausia – jis dažnai signalizuoja apie realią techninę problemą. Dažniausiai kaltininkai būna padangos arba ratų guoliai, todėl verta išmokti atskirti jų skleidžiamus garsus.
Pirmas žingsnis – įsiklausyti, kaip tiksliai skamba triukšmas ir kada jis atsiranda. Ar tai vientisas ūžesys, ar pasikartojantis ritmas? Ar garsas keičiasi didinant greitį ir lėtėjant? Ar jis sustiprėja posūkiuose, ar lieka toks pats važiuojant tiesiai? Šie požymiai dažnai leidžia atskirti guolio gedimą nuo padangos problemos. Be to, nuolatinis garso „užgožimas“ muzika nėra geras sprendimas – taip galima pražiopsoti gedimą ir be reikalo varginti klausą.
Kaip atpažinti ratų guolio triukšmą
Ratų guoliui dyląnt dažnai atsiranda ritmiškas, į „vu-vu-vu“ panašus garsas. Jo stiprumas paprastai kinta priklausomai nuo važiavimo greičio: greitėjant garsas dažniausiai sustiprėja, o lėtėjant – susilpnėja. Dažnai jis ryškiausias apie 64 km/h greitį, o važiuojant labai lėtai arba labai greitai gali trumpam beveik pranykti.
Dar vienas būdingas bruožas – tono pokytis: prie mažesnio greičio girdimas žemesnis „būzgesys“, o didėjant greičiui – aukštesnė nata. Toks gedimas nėra tas, kurį verta ignoruoti ilgą laiką – guoliai natūraliai dėvisi, o procesą gerokai paspartina smūgiai į duobes bei situacijos, kai automobilio svoris ilgiau tenka vienam ratui (pavyzdžiui, pastačius šlaite nepalankiu kampu).
Kada triukšmą greičiausiai sukelia padanga
Jei girdimas aiškiai pasikartojantis „plak-plak-plak“ tipo garsas, kuris tiesiogiai „seka“ automobilio greitį, dažna priežastis – rimta padangos slėgio problema. Tokiais atvejais padanga gali būti arti staigaus suirimo, o situacijos pavojingumą dažniausiai išduoda triukšmo intensyvumas. Kuo garsas stipresnis, tuo didesnė tikimybė, kad padanga jau deformuojasi ir važiuojant toliau bus daroma žala.
Tokio signalo ignoruoti nereikėtų. Jei triukšmas staiga tampa labai garsus, saugiausia kuo greičiau sustoti. Toliau važiuojant su smarkiai slėgį praradusia padanga didėja tikimybė sugadinti pačią padangą ir kitus komponentus. Tokiu atveju reikėtų montuoti atsarginį ratą arba naudoti remonto komplektą, jei pažeidimas yra protektoriaus zonoje, o ne šone.
Kiti garsai, kurie gali klaidinti
Ne visada triukšmas elgiasi kaip klasikinis guolio ūžesys. Jei girdite cypimą ar braižantį, šlifuojantį garsą, kuris nėra toks „ritmiškai priklausomas“ nuo greičio kaip guolio atveju, priežastis gali būti mažiau kritiškai nusileidusi padanga arba ratų suvedimo problema, dėl kurios padanga dėvisi netolygiai.
Jeigu padanga važiuojant „trinasi“ į kelio dangą deformuota forma, gali atsirasti aštresnis, šiurkštesnis cypimas. Kitas scenarijus – padanga liečia automobilio kėbulo ar važiuoklės elementus, ir tai dažniau pasireiškia pilnai pasukus vairą. Praktinis požymis paprastas: jei garsas atsiranda tik tada, kai vairas pasuktas iki galo į vieną pusę, dažnai tai rodo, kad padanga kažkur remiasi į automobilį.
Nors padangų ir ratų guolių skleidžiami garsai kartais persidengia, bendri požymiai padeda susiaurinti paiešką ir tiksliau įvardyti simptomus servise. Tačiau yra ir „šalutinis efektas“: kai išmokstate atpažinti guolio ūžesį, vėliau jį pradėsite girdėti vis dažniau – praktiškai kiekviename automobilyje, kuriuo tenka važiuoti.
