Tvarkingai veikiant šiuolaikiniam vidaus degimo varikliui, akceleratoriaus pedalo paspaudimas vairuotojui atrodo paprastas ir savaime suprantamas veiksmas. Tačiau už to slypi aiški grandinė: variklio valdymo sistema, priklausomai nuo konstrukcijos (trosu valdoma arba elektroninė), per purkštukus padidina degalų padavimą, o droselinė sklendė tuo pačiu atveria sklendes ir įleidžia daugiau oro. Taip palaikomas teisingas oro ir degalų santykis, reikalingas efektyviam degimui.
Kai droselinė sklendė tampa nešvari arba užsiteršia, šis balansas sutrinka. Pasekmės gali būti labai nemalonios: variklio „trūkčiojimas“, prastesnės degalų sąnaudos ir didesnė tarša, nes dalis degalų nesudega iki galo ir pasišalina per išmetimo sistemą. Gera žinia ta, kad droselinės sklendės valymas dažniausiai yra įmanomas savarankiškai, jei turite bent minimalių techninių įgūdžių. Svarbiausia suprasti, kada to iš tiesų reikia.
Kas vyksta, kai sklendė užsiteršia
Droselinės sklendės viduje laikui bėgant kaupiasi nešvarumai, alyvos garų nuosėdos ir anglies apnašos. Toks užkoksavimas sudaro nelygų paviršių, kuris oro srautui tampa mažiau palankus. Norint tai patikrinti akimis, paprastai reikia atjungti oro įsiurbimo žarną arba oro filtro ortakį nuo droselinės sklendės įėjimo ir pašvietus žibintuvėliu apžiūrėti vidų. Vis dėlto dažnai užtenka ir to, ką galima pajusti važiuojant pagal variklio elgseną.
Didžiausias požymis – suprastėjusi variklio eiga
Ryškiausias signalas, kad droselinę sklendę verta išvalyti, yra bendras variklio darbo pablogėjimas. Dažniausiai tai atsiskleidžia per nelygią tuščiąją eigą, o labiau užleistoje situacijoje variklis gali net užgesti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vangų reagavimą į akceleratorių arba netolygų traukos didėjimą, kai greitėjant jaučiamas „šuoliavimas“.
Degalų sąnaudos kaip paprastas rodiklis
Dar vienas praktinis indikatorius – pastebimai išaugusios degalų sąnaudos. Jei automobilio prietaisų skydelyje rodomos vidutinės ar momentinės sąnaudos, jas lengva sekti tiesiog kasdien važiuojant. Jei tokios funkcijos nėra, sąnaudas galima pasiskaičiuoti paprastai: užfiksuokite, kiek kilometrų nuvažiavote tarp užpylimų, ir padalinkite iš įpiltų litrų skaičiaus. Pavyzdžiui, jei nuo paskutinio užpylimo nuvažiavote apie 402 km, o papildymui prireikė 38 l, gausite maždaug 10,6 km/l. Reikšmingas nuokrypis nuo įprasto jūsų automobilio rezultato gali rodyti problemą.
Įspėjimai prietaisų skydelyje
Jei droselinė sklendė užteršta stipriai, neretai įsijungia variklio gedimo įspėjimas prietaisų skydelyje arba pasirodo panašus pranešimas. Svarbu suprasti, kad tokie simptomai nebūtinai reiškia vien droselinės sklendės problemą – panašiai gali elgtis ir variklis, kai pradeda streikuoti, pavyzdžiui, oro masės srauto jutiklis. Vis dėlto droselinės sklendės apžiūra yra palyginti paprastas žingsnis, kurį logiška atlikti prieš imantis sudėtingesnių ir brangesnių remonto darbų.
Valymas pagal ridą
Jei automobilio priežiūrą labiau linkstate daryti prevenciškai, droselinę sklendę galima valyti ir pagal ridą, nelaukiant ryškių požymių. Gamintojų rekomendacijose ir specialistų praktikoje dažnai minimas intervalas kas 96 000–161 000 km. Pats valymo procesas gali būti aprašomas atskirai, tačiau svarbiausi žingsniai yra gana aiškūs.
- Įsigykite purškiamą valiklį, skirtą būtent droselinei sklendei.
- Nuimkite oro įsiurbimo žarną arba oro filtro mazgą, prijungtą prie droselinės sklendės priekio. Priklausomai nuo automobilio, gali tekti atlaisvinti žarnų apkabą arba atsukti kelis varžtus.
- Jei oro įsiurbimo detalės nesiseka lengvai atskirti nuo droselinės sklendės įėjimo, racionalu darbą patikėti autoservisui, kad nebūtų pažeistos jungtys ar korpusas.
Atidengus droselinės sklendės vidų, galima pradėti valymą: purkškite valiklį ir naudokite šluostes, popierinius rankšluosčius arba net dantų šepetėlį sunkiau pasiekiamoms vietoms. Leiskite tirpikliui kelias minutes paveikti apnašas, tuomet kruopščiai nuvalykite. Svarbu surinkti atlaisvintus nešvarumus, kad jie nepatektų į variklį su oro srautu. Baigus darbus viską sumontuokite atgal – tinkamai prižiūrėta droselinė sklendė dažniausiai atsilygina tolygesne tuščiąja eiga ir aiškesne, linijiškesne akceleratoriaus reakcija ilgam laikui, maždaug dar 121 000 km.
