Viešas Elono Musko ir Donaldo Trumpo konfliktas dėl vadinamojo „didžiojo“ įstatymo projekto per kelias valandas peraugo į socialinių tinklų bataliją. Viename iš įrašų „SpaceX“ vadovas pareiškė, kad bendrovė nedelsdama pradės „Dragon“ erdvėlaivio atsisakymo (išmontavimo ir programos stabdymo) procesą. Toks pareiškimas ypač jautrus, nes kol „Boeing Starliner“ vis dar turi problemų su sertifikavimu ir realiai negali perimti funkcijų, „Crew Dragon“ išlieka vienintelis praktinis būdas reguliariai skraidinti įgulas į Tarptautinę kosminę stotį ir pargabenti jas atgal.
Priklausomybė nuo privačių sprendimų
„SpaceX“ dalyvauja NASA komercinių įgulų programoje, kurios esmė – patikėti įgulų pervežimą privačioms įmonėms. Šios programos logika paprasta: turėti ne vieną, o bent du veikiančius sprendimus, kad sutrikus vienam kanalui būtų kuo jį pakeisti. Praktikoje ši atsarga neišsipildė, nes alternatyvus variantas su „Starliner“ dėl techninių ir procedūrinių kliūčių nusikelia mažiausiai pusmečiui.
Tuo pat metu „SpaceX“ jau yra atlikusi devynias įgulines misijas. Vykdoma ir „Crew-10“ misija: stotyje dirba keturi įgulos nariai – NASA astronautės Anne McClain ir Nichole Ayers, kosmonautas Kirill Peskov bei astronautas Takuya Onishi.
Kodėl grasinimas „Dragon“ sustabdymu būtų kritinis
Net jei „Crew-10“ misija formaliai galėtų būti užbaigta pagal planą, problema prasidėtų vėliau – numatyta vėlyvos liepos „Crew-11“ rotacija be „Dragon“ realiai neįvyktų. Tai reikštų, kad dabartinė įgula neturėtų pamainos, o stoties personalo planavimas būtų sujauktas. Susidarytų paradoksali situacija: žmonės turėtų priemonę grįžti, bet dėl suplanuotos rotacijos žlugimo praktiškai atsidurtų „įstrigę“ misijoje, panašiai kaip tai buvo nutikę Butch Wilmore ir Suni Williams per „Boeing“ bandomąjį įgulos skrydį.
Finansinių svertų konfliktas ir staigus pareiškimo atšaukimas
Ši istorija vyksta platesniame kontekste: dalis „SpaceX“ ir kitų Musko įmonių augimo siejama su valstybės užsakymais, subsidijomis, mokesčių lengvatomis, paskolomis ir panašiais instrumentais. Skelbiama, kad nuo 2003 m. tokiu būdu Musko verslai iš valstybės gavo apie 35 mlrd. Eur.
Konfliktui įsisiūbavus, Trumpas pagrasino nutraukti finansavimą ir sutartinius srautus. Muskas į tai sureagavo viešu pareiškimu socialiniame tinkle „X“, kad dėl tokių ketinimų „SpaceX“ pradės nedelsdama atsisakyti „Dragon“ programos. Vėliau, po diskusijų su kitu platformos vartotoju, jis šį sprendimą atšaukė.
Atsarginis scenarijus: „Soyuz“ kaip priverstinis variantas
Jeigu „Dragon“ taptų neprieinamas, NASA avarinis kelias būtų seniai žinomas, bet politiškai ir organizaciškai nepatogus – įgulų rotaciją tektų užtikrinti „Soyuz“ skrydžiais, susitariant su „Roscosmos“ dėl vietų ir paleidimų grafiko. Istoriškai toks laikotarpis jau buvo: po paskutinės „Space Shuttle“ misijos 2011 m. ir iki „SpaceX Crew-1“ skrydžio NASA kelis metus rėmėsi „Roscosmos“ paslaugomis.
Tačiau šiandien toks sprendimas būtų komplikuotas dėl blogų institucionalių santykių ir ilgalaikių įtampų kosmoso sektoriuje, kurios dar labiau paaštrėjo po karo Ukrainoje. Tai didintų riziką, kad įgulų logistika taptų priklausoma nuo išorinių politinių sprendimų, o ne nuo techninių pajėgumų.
Ne pirmas kartas, kai Muskas spaudžia NASA
Dabartinis emocingas pareiškimas nėra pirmas atvejis, kai Muskas viešai naudoja kosmoso infrastruktūrą kaip spaudimo priemonę. Anksčiau šiais metais jis teigė, kad buvo siūloma „SpaceX“ gelbėjimo misija Wilmore ir Williams pargabenimui, tačiau, pagal pateiktą informaciją, NASA darbuotojai tokio pasiūlymo nebuvo girdėję.
Vėliau, kai vienas buvęs Tarptautinės kosminės stoties vadas Andreas Mogensen viešai pasakė, kad toks teiginys neatitinka tiesos, Muskas socialiniame tinkle ėmė grasinti imtis veiksmų, susijusių su pačios stoties eksploatacijos užbaigimu ir jos nuleidimu iš orbitos.
Kas lieka po viešų ultimatumų
Šios istorijos esmė paprasta: kai vienintelė patikima įgulų transporto sistema priklauso nuo vienos privačios bendrovės sprendimų, net ir trumpalaikiai politiniai konfliktai gali tapti realiu operaciniu pavojumi. Tekste akcentuojama, kad Muskas demonstravo mažai dėmesio platesnėms pasekmėms ir, kilus konfliktui dėl finansavimo bei politinės įtakos, buvo pasirengęs rizikuoti kosmoso programos stabilumu ir įgulų saugumu kaip derybiniu svertu.
