Nuo 1937 iki 1993 metų galiojo reikalavimas, kad automobiliuose, parduodamuose Prancūzijoje, visi į priekį nukreipti šviesos šaltiniai būtų vadinamosios selektyviai geltonos šviesos. Per 55 metus tai palietė milžinišką automobilių parką ir paliko ryškų pėdsaką tiek kasdienėje eismo kultūroje, tiek autosporto tradicijose.
Kaip atsirado geltonų žibintų taisyklė
Tarp vairuotojų ir automobilių entuziastų ilgai gyvavo versija, esą geltoni žibintai buvo pasirinkti dėl karinių priežasčių – kad naktį būtų lengviau atskirti į šalį įvažiuojančius „svetimus“ automobilius. Vis dėlto toks paaiškinimas neatlaiko chronologijos: nuostata buvo įtvirtinta dar prieš prasidedant Antrojo pasaulinio karo įvykiams, todėl tai labiau panašu į vėliau susiformavusį mitą nei į tikrą sprendimo motyvą.
Oficiali logika: mažiau akinimo ir mažiau akių nuovargio
Nuostatos pagrindimas buvo susijęs su naktiniu vairavimu: geltona šviesa laikyta priemone, galinčia sumažinti priešpriešinio eismo akinimą ir vairuotojo akių nuovargį. Tuo metu dalis miestų ir institucijų pirmiausia siekė maksimaliai padidinti matomumą vienam vairuotojui, o geltonų žibintų šalininkai akcentavo kitą tikslą – kad artėjantis automobilis neakintų priešais važiuojančiųjų per ryškia, labiau „akinančia“ šviesa.
Įvedant šį reikalavimą buvo remtasi vietiniu (konkretūs autoriai nebuvo įvardyti) tyrimu, kuriame teigta, kad selektyvus geltonas filtras naktį padidina regėjimo aštrumą 8 %, nors bendras šviesos srautas sumažėja apie 15 %.
Vėlesni tyrimai ir kodėl tvarka išliko taip ilgai
1968 m. atliktas kelių tyrimų laboratorijos darbas Jungtinėje Karalystėje šią naudą paneigė: vien geltonos šviesos naudojimas buvo susietas maždaug su 2,5 % regėjimo aštrumo sumažėjimu. Tačiau tame pačiame tyrime pažymėta svarbi detalė: jeigu dėl filtro prarastą šviesos kiekį kompensuodavo galingesnė lemputė, regėjimo aštrumas geltonoje šviesoje būdavo apie 3 % geresnis nei baltoje.
Nepaisant šių išvadų, reikalavimas dar ilgai nebuvo atšauktas ir galiojo dar apie 25 metus, kol galiausiai buvo panaikintas 1993-iaisiais.
Kaip praktiškai buvo išgaunama geltona šviesa
Gamintojai, ruošdami automobilius šiai rinkai, geltoną priekinę šviesą pasiekdavo įvairiais techniniais sprendimais. Naudoti metodai skyrėsi pagal konstrukciją, kainą ir konkretaus žibinto tipą.
- Geltona danga ant lemputės stiklo ar jos elemento.
- Geltonas žibinto stiklas (lęšis) kaip konstrukcinė dalis.
- Geltonas filtras, montuojamas ant žibinto stiklo.
Praktinis efektas buvo toks, kad vien „pageltoninta“ lemputė savaime nei stebuklingai sumažina akinimą, nei automatiškai pagerina matomumą. Filtras daugiausia „nukerpa“ dalį spektro (ypač mėlyną ir raudoną), todėl bendras šviesos kiekis sumažėja ir dėl to subjektyviai gali atrodyti, kad akinimo mažiau.
Autosporto įtaka ir išliekamoji tradicija
Ilgai galiojusi kelių eismo taisyklė persikėlė ir į sportinių automobilių lenktynių pasaulį. 24 valandų Le Mano lenktynėse, kurios laikomos vienomis svarbiausių ištvermės varžybų sportinių automobilių kalendoriuje, žibintų praktika ilgą laiką buvo siejama su tuo pačiu selektyviai geltonos šviesos principu, kaip ir gatvėse naudojamuose automobiliuose.
Vėliau taisyklės buvo permodeliuotos: geltonų žibintų reikalavimas nebuvo taikomas visiems vienodai, o labiau nukreiptas į lėtesnius GT klasės automobilius. Tai suteikė aiškų praktinį pranašumą naktį:
- greitesni prototipai iš toliau galėdavo suprasti, ar iš galo artėja kitas prototipas (kova dėl pozicijos), ar GT automobilis;
- GT klasės ekipažai iš anksto atpažindavo, kada sparčiai prisiveja greitesnis prototipas.
Kodėl geltoni žibintai matomi ir šiandien
Šiandien geltona šviesa dažniausiai yra stilistinis ir istorijos įkvėptas pasirinkimas. Dalis automobilių entuziastų, taip pat ir BMW gerbėjai, ant artimųjų šviesų žibintų, rūko žibintų arba abiejų montuoja selektyviai geltoną plėvelę ar filtrus, kad atkartotų istorinių lenktyninių automobilių išvaizdą. Taigi šiuolaikinis automobilis su geltonais žibintais gatvėje dažnai yra tiesioginis (nors ir netiesiogiai paveldėtas) atgarsis senos kelių eismo nuostatos, atsiradusios dar iki Antrojo pasaulinio karo.
