„Honda“ – automobilių, motociklų, mažosios technikos variklių ir robotikos gamintoja – netikėtai pristatė sėkmingą pirmojo daugkartinio naudojimo raketos prototipo bandymą. Bandomasis aparatas, įvardytas kaip daugkartinio naudojimo paleidimo transporto priemonė, demonstravo stabilų valdymą tiek kylant, tiek leidžiantis, o nusileidęs grįžo į aikštelę praktiškai nepažeistas.
Honda daugkartinio naudojimo raketos bandymas
Eksperimentinė raketa yra apie 6 m aukščio. Šio bandymo tikslas nebuvo pasiekti kosmosą – dėmesys sutelktas į saugų pakilimą, skrydžio stabilumą ir kontroliuojamą nusileidimą. Didžiausias pasiektas aukštis siekė maždaug 271 m, o nusileidimo tikslumas buvo itin geras: aparatas nutūpė maždaug 30 cm atstumu nuo numatyto taško centro.
Trumpas skrydis, aiškus rezultatas
Visas skrydis – nuo pakilimo iki nusileidimo – truko kiek mažiau nei minutę. Po bandymo raketa grįžo į žemę puikios būklės, kas tokio tipo technologijoms yra vienas svarbiausių praktinių rodiklių.
Kodėl daugkartinis naudojimas keičia raketų ekonomiką
Daugkartinio naudojimo raketų esmė – mažinti kosminių skrydžių ir paleidimų eksploatacines sąnaudas. Tai ypač aktualu palydovų iškėlimui, nes pigesnis ir dažnesnis paleidimas gali sumažinti įėjimo barjerą į kosmoso paslaugų rinką.
„Honda“ prototipas yra gerokai mažesnis už pirmąją plačiai įrodytą daugkartinio naudojimo raketų koncepciją – tokio formato aparatai labiau pritaikyti mažesniems kroviniams ir gali reikalauti mažiau kuro.
Planas: suborbitiniai skrydžiai iki 2029 metų
Bendrovė paskelbė siekį iki 2029 metų pasiekti suborbitinį skrydį. Toks tikslas reikštų, kad privatus sektorius galėtų pasiūlyti daugiau alternatyvų palydovų paleidimui, o rinka mažiau priklausytų nuo didžiųjų kosmoso paleidimų paslaugų tiekėjų.
Raketų patikimumas ir rinka, kurioje dominuoja daugkartiniai sprendimai
Nors daugkartinio naudojimo raketų istorijoje netrūko garsiai nuskambėjusių nesėkmių, praktika parodė, kad tokia schema gali būti veikianti ir komerciškai pagrįsta. Pavyzdžiui, „SpaceX“ (minėta kaip šios krypties lyderė) iki šiol yra atlikusi 499 sėkmingas „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“ misijas, o tai tapo aiškiu signalu, jog daugkartinis naudojimas – reali, o ne teorinė kryptis.
Ta pati įmonė yra viena iš didžiausių orbitinių paleidimų vykdytojų ir sudaro kiek mažiau nei pusę metinių pasaulinių orbitinių paleidimų apimties.
Palydovai, „connected“ automobiliai ir ateities mobilumas
Valstybės institucijos yra iškėlusios tikslą aktyviau skatinti privačias kosmoso iniciatyvas, numatant finansines priemones raketoms, palydovams ir net Mėnulio misijų kryptims. „Honda“ nurodo, kad raketų technologijų tyrimus pradėjo būtent turėdama omenyje palydovų paleidimą, nes tai galėtų atverti įvairias paslaugas, suderinamas ir su kitomis bendrovės veiklos sritimis.
Augantis mažųjų palydovų poreikis žemoje Žemės orbitoje siejamas su duomenų ryšio infrastruktūros plėtra, kuri svarbi tiek prijungtiems automobiliams, tiek galimai autonominio vairavimo scenarijams ateityje. Panašia kryptimi juda ir kiti automobilių gamintojai – pavyzdžiui, „Toyota“ yra investavusi į „Interstellar Technologies“, siekdama savo kosmoso ir palydovų planų.
Kita medalio pusė: vis daugiau objektų orbitoje
Kartu su palydovų skaičiaus didėjimu neišvengiamai auga ir diskusijos dėl orbitos apkrovimo bei kosminių šiukšlių problemos. Kuo daugiau paleidimų, tuo svarbesni tampa sprendimai, padedantys išlaikyti orbitą tvarkingą ir mažinti nepanaudojamų objektų kiekį.
