Miesto mero rinkimų pirminiuose balsavimuose netikėtai įvyko staigmena: demokratinių pažiūrų socialistas Zohranas Mamdani pirmajame etape aplenkė buvusį gubernatorių Andrew Cuomo. Apklausos prognozavo arba itin menką Mamdani pralaimėjimą, arba scenarijų, kuriame jis atsigriebtų vėlesniuose reitinginio balsavimo etapuose, tačiau 33 metų kandidatas viso skaičiavimo metu išlaikė ne mažesnį nei 7% pranašumą. Toks rezultatas, sprendžiant iš viešai aptartų reakcijų, buvo netikėtas net paties Mamdani komandai.
Nagrinėjant pasiskirstymo duomenis išryškėjo neįprasta, bet aiškiai matoma tendencija: Mamdani pergalės pagrindą sudarė rinkėjai, kurie automobilio neturi. Šią sąsają vėlai vakare pastebėjo ir viešai aptarė „The States Project“ tyrimų vadovas Aaronas Kleinmanas. Žemėlapyje tai iš esmės atitinka tai, ką daug kas iš karto pastebėtų intuityviai: tankiau apgyvendintose teritorijose dažniau pirmavo Mamdani, o retesnio užstatymo rajonuose geresnius rezultatus demonstravo Cuomo. Kitaip tariant, kuo mažiau kasdienybės laiko praleidžiama prie vairo, tuo didesnė tikimybė, kad balsas atiteko Mamdani.
Automobilio turėjimas tapo aiškia skiriamąja linija
Pagal pateiktą pasiskirstymą didžiausias skirtumas matomas ten, kur automobilių turėjimas yra labiausiai paplitęs: tokiose kaimynystėse Cuomo pasirodė stipriausiai. Tuo metu vietovėse, kur kasdienis judėjimas labiau siejamas su metro ar kitu viešuoju transportu, pranašumą įgijo Mamdani.
- Rajonai su didesniu automobilių savininkų skaičiumi statistiškai labiau rėmė Cuomo.
- Teritorijos, kuriose gyventojai dažniau naudojasi metro, dažniau atiteko Mamdani.
Kandidatų susisiekimo įpročiai sutapo su jų žinutėmis
Toks pasidalijimas atrodo logiškas ir vertinant pačių kandidatų įvaizdį bei akcentus. Mamdani viešai siejamas su judėjimu viešuoju transportu ar dviračiu ir pats automobilio neturi. Cuomo, priešingai, yra žinomas kaip sportiškesnį automobilį turintis politikas, o jo vairavimo manieros mieste ne kartą kritikuotos dėl menko dėmesio eismo taisyklėms.
Vis dėlto skirtumą formavo ne vien asmeniniai įpročiai. Mamdani kampanijoje ryškiai akcentavo viešąjį transportą: siūlė greitesnius ir nemokamus autobusus, taip pat kalbėjo apie dviračių infrastruktūros plėtrą. Cuomo pozicija metro atžvilgiu išsiskyrė kitu prioritetu – didesniu policijos buvimu požeminiame transporte. Dalis reguliarių metro keleivių tokias idėjas vertino neigiamai, laikydami jas brangiomis ir menkai prasmingomis, ypač kasdien matant pareigūnus stotyse, kurių darbas, keleivių akimis, ne visada kuria apčiuopiamą naudą.
Tankis, parkavimas ir kasdieniai kaštai paaiškina, kodėl automobilis ne visur reikalingas
Automobilio turėjimas išoriniuose miesto rajonuose glaudžiai susijęs su gyvenamosios aplinkos tipu ir užstatymo tankiu. Nors straipsnyje minimas grafikas yra parengtas pagal 2018 m. duomenis ir neatspindi vėlesnių laikotarpių, kai automobilių pirkimo ir pardavimo mastai buvo smarkiai svyravę, bendras pasiskirstymo vaizdas iš esmės išliko panašus. Ten, kur užstatymas tankesnis, viešasis transportas patogesnis, o automobilių statymo vietų vienam būstui santykinai mažiau, automobilio išlaikymas daugeliui gyventojų tiesiog neatsiperka.
Būtent tokiose vietovėse rinkėjus veikė ne tik pažadai gerinti miesto transporto sistemą, bet ir kiti kasdienę finansinę naštą liečiantys klausimai: nuomos įšaldymo idėjos, savivaldybei priklausančių maisto prekių parduotuvių koncepcija bei papildomos nuomininkų apsaugos. Tokie pasiūlymai buvo pristatomi kaip orientuoti į dirbančius miesto gyventojus ir jų biudžetą.
Ką apie rinkėjų pasirinkimą pasako skirtingos gyvenimo sąlygos
Nors žemėlapiai ir pasiskirstymai nėra idealiai tiksliai sutampantys (Cuomo kai kur pasirodė silpniau net ten, kur būtų buvę galima tikėtis priešingai), jie gerai parodo, kiek skirtingos gali būti gyvenimo sąlygos viename mieste. Nuo itin tankių centrinių zonų iki vietovių, kur dominuoja individualūs namai, skiriasi ne tik nekilnojamojo turto plotai ar užstatymo struktūra, bet ir gyventojų politinės nuostatos.
Šiame kontekste automobilio turėjimas ar kasdienis važiavimas viešuoju transportu tampa patogiu trumpiniu, nusakančiu platesnę realybę: kokiame rajone žmogus gyvena, kaip juda mieste, su kokiais kaštais susiduria ir kokių sprendimų tikisi iš miesto valdžios. Panašu, kad šį kartą tas pats trumpinys gana tiksliai atspindėjo ir rinkiminį pasirinkimą.
