Kasdien vairuojant nervus dažnai gadina ne kelias ar oro sąlygos, o kiti eismo dalyviai. Kelyje pasitaiko agresyviai manevruojančių vairuotojų, pernelyg atsargių ir neapsisprendžiančių, išsiblaškiusių, važiuojančių „zigzagais“ tarp juostų ir įsitikinusių, kad taip sutaupys daug laiko. Taip pat yra vairuotojų, kurie bijo stipriau paspausti akceleratorių, stabdo paskutinę sekundę, arba eksploatuoja automobilius su neveikiančiais stabdžių žibintais.
Problemos baigiasi ne vien prastais vairavimo įpročiais. Eisme netrūksta ir prastai pritvirtintų krovinių: nuo transporto priemonių nukrenta dažų kibirai, aliumininės kopėčios, čiužiniai ir kiti daiktai, kurie akimirksniu virsta pavojingomis kliūtimis, dažnai be jokio įspėjimo kitiems. Pasitaiko ir smulkesnių, bet nemalonių situacijų – pavyzdžiui, važiuojant paskui automobilį su „lipniomis“ sportinėmis padangomis, nuo jų gali būti išmetama skalda, kuri kartais net suskaldo priekinį stiklą.
Kaip išlikti saugiam, kai tenka važiuoti iš paskos
Nesvarbu, už kokios transporto priemonės ar vairuotojo tenka „užstrigti“, saugiausia strategija išlieka ta pati: budrumas, situacijos stebėjimas ir gynybinis vairavimas. Kelyje yra išties daug transporto priemonių, kurių nesinori sekti per arti, tačiau vienos jų gali sukelti ypač brangiai kainuojančių pasekmių.
Transporto priemonė, kurios autorius vengia labiausiai
Autorius teigia per maždaug dešimt metų vairavimo patirties praleidęs kelyje daugiau laiko nei daugelis vairuotojų, nes apie trejus metus dirbo bandymų vairuotoju, važinėjusiu viešais keliais. Būtent per tą laikotarpį įvyko situacija, kuri pakeitė jo požiūrį į tai, už kokių transporto priemonių verta laikytis atstumo – tai buvo važiavimas paskui betono (cemento) sunkvežimį.
Dirbdamas bandymų srityje, jis kasdien vairuodavo naują prabangios klasės automobilį ir didžiąją darbo dalį praleisdavo prie vairo. Autorius šią patirtį apibūdina ironiškai, pabrėždamas, kad realybėje tai buvo monotoniškas, daug valandų reikalaujantis darbas kelyje.
Vieną dieną prieš jį persirikiavo betono sunkvežimis. Persirikiavimas buvo tvarkingas – vairuotojas parodė posūkio signalą ir įsiliejo į eismą korektiškai, tačiau, pasak autoriaus, greičiausiai nepastebėjo, kad iš transporto priemonės varva cemento lašai. Netrukus keli tokie lašai pataikė į iki tol nepriekaištingos būklės automobilio variklio dangtį, o vėliau paaiškėjo, kad šių nešvarumų pašalinti nepavyko jokiais bandytais būdais.
Nuo tada autorius sąmoningai stengiasi nevažiuoti paskui betono sunkvežimius, ypač kai vairuoja asmeninį automobilį. Jis tai įvardija kaip aiškiai išmoktą pamoką: kai kurios transporto priemonės gali kelti ne tik avarines situacijas, bet ir ilgalaikę žalą automobilio kėbului.




