2024 m. „Subaru“ modelių gamoje nebuvo nė vieno hibrido, tačiau tai leido gamintojui užbaigti naujos hibridinės jėgainės kūrimą, pritaikytą visiškai naujam 2025 m. „Subaru Forester“. Šis žingsnis pasiteisino, nes hibridiniai automobiliai pastaruoju metu sulaukia didelio susidomėjimo. Šiemet pristatytas „Forester“ nėra vien tik bandymas neatsilikti nuo konkurentų – jis atnešė realiai kitokį „Subaru“ požiūrį į hibridinę pavarą.
„Subaru“ savo aktyvų įvaizdį palaiko hibridine sistema, kuri sukurta taip, kad netrukdytų važiavimui prastesniais keliais ir neprarastų bekelės savybių. Praktikoje tai laikoma stipriu pasiekimu: teigiama, kad hibridinis „Forester“ bekelėje jaučiasi pastebimai užtikrinčiau nei hibridiniai „Toyota RAV4“ ir „Honda CR-V“ variantai. Vis dėlto toks sprendimas turi ir kainą – efektyvumas nėra toks aukštas kaip kai kurių konkurentų, ypač „Toyota“.
2025 m. „Subaru Forester“ hibrido efektyvumas ir kaip veikia jo AWD
Efektyvumo rodikliai nurodomi kaip 35/34/35 (miestas/užmiestis/bendras), o „Toyota RAV4“ tame pačiame palyginime pateikia 41/38/39. Skirtumai atsiranda ne tik dėl bendros hibridinės sistemos koncepcijos, bet ir dėl to, kaip konkrečiai realizuota visų varančiųjų ratų pavara.
Dalis labiau į asfaltą orientuotų SUV hibridų visų varančiųjų ratų sistemą naudoja pagal poreikį: galiniai ratai prijungiami tik tada, kai reikia, ir dažniausiai juos suka vien elektros variklis, o priekinę ašį varo benzininis variklis kartu su dar vienu elektros varikliu. „Forester“ laikosi „Subaru“ įprastos filosofijos – nuolatinės (visada veikiančios) AWD. Čia benzininis variklis ir elektros variklis dalyvauja varant abi ašis, todėl išlaikomas labiau „Subaru“ būdingas važiavimo pojūtis ir pravažumas.
Tas pats principas taikomas ir kitam 2025 m. „Subaru“ hibridui – gamintojas, panašu, hibridizaciją derina ne atsisakydamas tradicinių markės sprendimų, o juos pritaikydamas naujai jėgainei.
Kas nutiko „Subaru Crosstrek Hybrid“ ir kodėl jis neįsitvirtino
Nors 2025 m. „Forester“ laikomas naujos hibridų bangos pradžia, „Subaru“ su hibridais eksperimentavo ir anksčiau. Pirmuoju bandymu tapo 2014–2016 m. „Subaru XV Crosstrek Hybrid“. Vėliau gamintojas grįžo prie idėjos su įkraunamu hibridu – 2019–2023 m. „Subaru Crosstrek Hybrid“.
Abu šie sprendimai nebuvo itin sėkmingi. Ankstesnė versija nepasiūlė ryškaus efektyvumo šuolio, o įkraunamas hibridas susidūrė su patogumo problema: norint išnaudoti elektrinę dalį, reikėjo reguliariai krauti, nors vien elektra nuvažiuojamas atstumas buvo palyginti nedidelis – apie 27 km, kai bendras nuvažiuojamas atstumas su benzinine dalimi viršijo 740 km. Be to, šis modelis buvo platinamas tik ribotai, todėl nepasiekė platesnės auditorijos.
2026 m. „Subaru Crosstrek Hybrid“: naujas bandymas su naujos kartos sistema
Dabar numatytas 2026 m. „Subaru Crosstrek Hybrid“ pasirodymas, planuojamas šį rudenį. Kaip ir 2025 m. „Forester“, 2026 m. „Crosstrek“ orientuosis į ištikimą markės gerbėjų ratą: siūlys konkurentams būdingą įrangą, įvairias elektronines sistemas ir komforto funkcijas, taip pat „EyeSight“ vairuotojo pagalbos technologijas. Šiuos elementus papildys naujos kartos „Subaru“ hibridinė sistema.
Tikimasi, kad toks derinys leis „Crosstrek“ tvirčiau konkuruoti su modeliais, kuriuose elektrinė visų varančiųjų ratų pavara realizuota paprastesniu principu, pavyzdžiui, su „Toyota Corolla Cross“.
Ar „Subaru Outback“ sulauks hibridinės versijos
2026 m. „Subaru Outback“ jau dabar pristatomas kaip modelis, siūlantis daugiau to, ko žmonės dažniausiai tikisi: erdvesnį saloną ir daugiau technologijų. Tačiau hibridinės jėgainės tarp numatytų pasirinkimų kol kas nėra. Vis dėlto tikimybė, kad tai pasikeis, vertinama kaip gana reali. Taip pat neatmetama, kad prie hibridų vėliau gali prisijungti ir „Subaru Ascent“.
Jei prie to pridėtume ir elektrinį „Subaru Solterra“, tuomet visa „Subaru“ SUV gama vienaip ar kitaip būtų elektrifikuota – hibridais arba pilnai elektriniu modeliu.
Kodėl „Subaru“ hibridizaciją gali plėsti greičiau
Toks kryptingas perėjimas prie elektrifikuotų jėgainių svarbus ne tik dėl pardavimų logikos. Inžineriniu požiūriu tai „Subaru“ palengvina ir platformos strategija: beveik visi markės automobiliai kuriami ant tos pačios globalios platformos, kuri nuo pradžių buvo projektuota taip, kad leistų lanksčiau pritaikyti skirtingų tipų jėgaines tiems patiems modeliams.
Šis požiūris nėra atsitiktinis – jis formuotas dar prieš daugiau nei dešimtmetį, kai „Subaru“ globalių platformų koncepciją įtraukė į ilgalaikius planus. Sprendžiant iš dabartinės krypties, ši strategija ir toliau bus naudojama plečiant hibridinių modelių pasiūlą.
