Subaru, kaip ir dauguma gamintojų, pandemijos pradžioje susidūrė su rimtais iššūkiais, tačiau vėliau pardavimų kreivė vėl tapo auganti. Po beveik dešimtmetį trukusio stabilaus kilimo 2010–2019 m., 2020 m. rezultatai smuko, o 2023 m. vėl pradėjo gerėti. Vėliau buvo pasiektas net 33 mėnesių iš eilės augimo laikotarpis, kuris nutrūko 2025 m. gegužę. Vis dėlto bendra kryptis rodo, kad gamintojo pasirinkta strategija ilgą laiką veikė.
Tačiau ne kiekviena idėja pasiteisino. Vienas ryškesnių pavyzdžių – Subaru Tribeca: pirmasis markės trijų eilių visureigis buvo gaminamas 2006–2014 m., bet galiausiai atsisakytas dėl kelių priežasčių, tarp jų – ribotos erdvės salone ir nevienareikšmiškai vertinto dizaino. Kitas ambicingas sprendimas – dyzelinis „boxer“ tipo variklis – apskritai netapo realiu pasiūlymu kai kuriose rinkose, kuriose galiojo itin griežti reikalavimai. Nors dyzeliniai Subaru nuo 2008 iki 2020 m. buvo siūlomi ne vienoje pasaulio vietoje, tai taip ir netapo masiniu modelių šeimos tęsiniu ten, kur dyzelio išmetamųjų dujų kontrolė būtų pareikalavusi labai brangių sprendimų.
Žvelgiant atgal, toks sprendimas atrodo logiškas: dyzelinių variklių taršos mažinimas gamintojams tapo vis brangesnis, o Subaru galiausiai įvertino, kad ekonomiškai tai neatsiperka. Tuo pat metu dalis kitų bendrovių, užuot atsitraukusios, bandė apeiti reikalavimus, kas vėliau virto didelėmis problemomis ir nuostoliais.
Kodėl dyzelinių variklių NOx mažinimas yra sudėtingas
Dyzelinas turi svarbių privalumų prieš benziną – viena esminių savybių yra didesnė energijos koncentracija tame pačiame tūryje. Tačiau norint efektyviai išnaudoti šį potencialą, skiriasi pats degimo principas. Benzininiame variklyje mišinį uždega žvakė: cilindro kameroje suspaustas oro ir kuro mišinys užsidega nuo kibirkšties.
Dyzeliniame variklyje degimas prasideda kitaip – užsidegimą sukelia suspaudimas. Stūmokliui stipriai suspaudus oro ir kuro mišinį, jis užsidega savaime. Abiem atvejais degimui naudojamas aplinkos oras, kuriame yra azoto ir deguonies. Degimo metu šie elementai sudaro azoto oksidus (NOx) – tai neišvengiama vidaus degimo variklių darbo pasekmė.
Skirtumas tas, kad dyzeliniams varikliams degimo procesui paprastai reikia daugiau oro, todėl degimo zonoje dalyvauja daugiau azoto ir deguonies. Dėl to NOx kiekis gali reikšmingai išaugti. Tokie teršalai siejami su sveikatos rizikomis, įskaitant kvėpavimo takų dirginimą, prastesnę plaučių funkciją ir dažnesnius astmos paūmėjimus, o kai kuriuose tyrimuose nurodomas ir ryšys su didesniu mirtingumu. Vis dėlto viešojoje erdvėje būta ir bandymų menkinti taršos normų reikšmę.
Techninių priemonių NOx emisijoms mažinti egzistuoja, tačiau problema ta, kad jas pritaikyti lengvųjų automobilių dyzeliniuose varikliuose taip, kad galutinis produktas išliktų prieinamos kainos, ilgą laiką buvo per brangu.
Ne vien tarša: dyzelinio „boxer“ patikimumo klausimai
Pagrindinė priežastis, kodėl Subaru dyzeliniai modeliai nebuvo pradėti plačiai siūlyti rinkose, kuriose reikalavimai išmetamiesiems teršalams ypač griežti, buvo kaina – kad dyzeliniai automobiliai atitiktų normas, reikėjo reikšmingų investicijų. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai galėjo būti ir netiesioginė nauda.
Remiantis praktiniais atsiliepimais, dyzeliniam darbui pritaikyti ilgametės Subaru „boxer“ architektūros varikliai turėjo ir mechaninių silpnųjų vietų. Dažniausiai minimas komponentas – alkūninis velenas. Būtent jis paverčia stūmoklių judėjimą aukštyn–žemyn į sukamąjį judesį, kuris galiausiai perduodamas ratams.
Viešojoje erdvėje buvo minėta, kad problemos galėjo būti susijusios su alkūninio veleno guolių sprendimais ir gamybos surinkimo niuansais, kai į variklio vidines ertmes patekdavo nepageidaujamų medžiagų. Nepriklausomai nuo konkretaus gedimo scenarijaus, alkūninio veleno pažeidimai yra vieni pavojingiausių: jie gali baigtis rimtu variklio sugadinimu. Kraštutiniais atvejais, jei toks gedimas įvyksta važiuojant didesniu greičiu ir lemia automobilio valdymo praradimą, pasekmės gali būti tragiškos.
Taigi nors daliai vairuotojų dyzelinis Subaru galėjo atrodyti patraukli alternatyva dėl ekonomijos ar važiavimo charakterio, sprendimas neplėsti šios krypties kai kuriose rinkose ilgainiui galėjo apsaugoti ir nuo brangių atitikties reikalavimų, ir nuo potencialiai rimtesnių patikimumo bei saugumo rizikų.
