Viešajame diskurse kartais pasigirsta teiginių, kad imigrantai esą didina transporto spūstis ir užkemša miestus automobilių srautais. Viename televizijos komentare tokia mintis buvo pateikta kaip dar vienas priekaištas imigracijos politikai: neva atvykėliai, atvykę legaliai ar nelegaliai, greitai sėda prie vairo ir papildomai apkrauna kelių tinklą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti logiškai – daugiau žmonių reiškia daugiau kelionių. Tačiau turimi tyrimai rodo kitokį vaizdą.
Imigrantų mobilumo įpročiai dažnai nėra susiję su nuosavu automobiliu
Nors imigracijos ir eismo spūsčių sąsajos nėra viena iš labiausiai ištirtų temų, esami darbai leidžia daryti gana aiškią išvadą: atvykę gyventojai dažniau renkasi alternatyvas vairavimui. 2012 m. paskelbti tyrimo rezultatai parodė, kad migrantų kelionės buvo glaudžiai susijusios su transporto būdais, kuriems nereikia patiems vairuoti automobilio.
2013 m. tyrėjai, nagrinėję situaciją viename JAV regione, pateikė panašią kryptį patvirtinančias išvadas: imigrantai sudaro reikšmingą dalį viešojo transporto naudotojų, dažniau vaikšto pėsčiomis ir dažniau važiuoja dalijantis automobiliu. Taip pat jie rečiau nei vietiniai gyventojai turi nuosavą automobilį ir rečiau juo naudojasi kasdienėms kelionėms.
Kodėl taip nutinka
- Atvykusieji dažniau renkasi viešąjį transportą, ėjimą pėsčiomis ar važiavimą kartu dėl mažesnių kaštų ir praktinių galimybių.
- Dalis imigrantų įsikuria tankiai apgyvendintose miesto vietovėse, kur kasdieniams poreikiams automobilis nebūtinai reikalingas.
- Net ir pagerėjus finansinei padėčiai, perėjimas prie nuosavo automobilio nebūtinai reiškia tokį patį vairavimo intensyvumą kaip tarp senbuvių.
Automobilis atsiranda vėliau, bet tai nereiškia proporcingai daugiau spūsčių
Laikui bėgant dalis imigrantų pagerina savo ekonominę padėtį, labiau įsilieja į visuomenę ir įsigyja automobilį – tai gana tipinis mobilumo pokytis. Vis dėlto net ir turėdami nuosavą transportą jie, remiantis minėtais tyrimais, vidutiniškai vis tiek vairuoja rečiau nei vietiniai gyventojai. Todėl paprastas argumentas „daugiau atvykėlių = daugiau vairuotojų = didesnės spūstys“ neatsispiria faktams.
Viešojo transporto paklausą imigrantai gali didinti, bet dinamika skiriasi pagal regioną
Nagrinėjant duomenis apie gyvenamąją vietą ir judėjimą, matyti, kad imigrantai dažnai telkiasi didesnio gyventojų tankio teritorijose, kur patogiau naudotis viešuoju transportu. Tai ypač būdinga mažesnes pajamas turintiems žmonėms. Tokiu atveju labiau tikėtina ne automobilių srautų augimo, o viešojo transporto paklausos didėjimo tendencija, nors ji pasireiškia nevienodai.
Kai kur viešojo transporto naudojimas mažėja dėl augančio automobilių įperkamumo
2018 m. paskelbtas tyrimas, nagrinėjęs viešojo transporto keleivių skaičiaus mažėjimą viename JAV regione, pateikė papildomų įžvalgų apie imigrantus ir automobilių nuosavybę. Jame buvo pastebėta, kad dalis imigrantų grupių, didėjant pajamoms, gana sparčiai atsisako autobusų ar metro ir pereina prie asmeninio automobilio. Tai siejama ne su kilme, o su tuo pačiu dėsningumu, kuris galioja ir kitoms gyventojų grupėms: kai automobilis tampa finansiškai prieinamas, jis dažnai pasirenkamas dėl patogumo. Vis dėlto mažiau į automobilį orientuotose vietovėse bendras paveikslas gali būti kitoks.
Išvada: teiginiai apie imigrantų sukeltas spūstis yra silpnai pagrįsti
Politiniuose pasisakymuose imigracija neretai apipinama dramatiškais scenarijais apie visuomenės „žlugimą“ ar miestų „užkimšimą“. Tačiau kalbant konkrečiai apie eismo spūstis, turimi tyrimai rodo, kad imigrantai dažniau naudojasi viešuoju transportu ir kitais neautomobiliniais keliavimo būdais, rečiau turi nuosavą automobilį, o net ir jį įsigiję dažnai vairuoja mažiau nei vietiniai gyventojai. Todėl bandymas imigraciją tiesiogiai pateikti kaip reikšmingą spūsčių priežastį yra menkai pagrįstas duomenimis.
