Sunku patikėti, kad prieš priimdami beveik 940 puslapių apimties „didįjį“ Prezidento Donaldo Trumpo įstatymo paketą įstatymų leidėjai jį iš tiesų nuodugniai perskaitė. Dokumente numatytas ir itin konkretus finansavimas: 1 mlrd. eurų skiriama Karinių kosminių pajėgų programai, susijusiai su „Boeing“ sukurtu X-37B orbitiniu bandomuoju aparatu (Orbit Test Vehicle).
Toks biudžeto sprendimas vertinamas kaip aiškus prioritetų signalas, ypač turint omenyje, kad tuo pačiu laikotarpiu NASA biudžetas planuojamas mažinti maždaug 3,1 mlrd. eurų. Karinės kosminės pajėgos viešai didžiuojasi tuo, kad X-37B yra itin manevringas orbitinėje trajektorijoje, tačiau apie realias jo užduotis ir veiklą kosmose žinoma nedaug.
X-37B: nuo ankstesnės struktūros iki dabartinių misijų
X-37B eksploatuojamas nuo 2010 metų, kai kosminės pajėgos dar veikė kaip Oro pajėgų Kosmoso vadovybė. Pats aparatas vizualiai primena daugeliui pažįstamą daugkartinio naudojimo erdvėlaivio koncepciją: baltos ir juodos terminės apsaugos tipas bei bendra forma asocijuojasi su NASA erdvėlaiviais, o pagal viešai prieinamą informaciją jo vaidmuo panašus — tik orientuotas į gynybos sektoriaus poreikius.
Per pirmuosius tris skrydžius ankstesnė struktūra neatskleidė, kokį naudingąjį krovinį gabeno X-37B. Nors misijos ir šiandien laikomos įslaptintomis, karinės kosminės pajėgos kartais pateikia ribotą informaciją apie orbitinį išdėstymą ar kai kuriuos bandymus, ypač tuos, kurie vykdyti kartu su kitomis institucijomis.
Septintoji misija: 434 dienos orbitoje ir bandymai su NASA
Septintoji X-37B misija baigėsi kovą, kai aparatas nusileido bazėje po 434 dienų kosmose. Viena iš viešai įvardytų veiklų — bandymai kartu su NASA, skirti įvertinti kosminės spinduliuotės poveikį augalų sėkloms.
Tačiau tokie eksperimentai nebuvo pagrindinė priežastis, dėl kurios aparatas orbitoje išbuvo daugiau nei metus. Karinės kosminės pajėgos nurodė, kad buvo tikrinami manevravimo gebėjimai, išnaudojant atmosferos pasipriešinimą (aerobraking). Tai svarbi praktika, leidžianti koreguoti orbitą mažinant kuro sąnaudas ir išplečianti manevrinių operacijų spektrą.
- Misijos metu demonstruotas orbitos keitimas, pasitelkiant atmosferos pasipriešinimą.
- Viešai įvardyti moksliniai bandymai, susiję su spinduliuotės poveikiu sėkloms, vykdyti bendradarbiaujant su NASA.
- Pabrėžtas aparate įdiegtų bandymų ir eksperimentų vykdymas skirtinguose orbitiniuose režimuose.
Kodėl kosmosas tampa strategine „aukščiausia vieta“
Karinė logika paprasta: kas turi pranašumą kosmose, tas įgyja geresnes stebėjimo, ryšio, navigacijos ir potencialių veiksmų galimybes. Viešai teigiama, kad karinės kosminės pajėgos palaipsniui ruošiasi scenarijams, kaip galėtų atrodyti operacijos kosmose, didėjant konkurencijai su kitomis kosmoso valstybinėmis programomis, įvardijant Kiniją ir Rusiją. Kosminių operacijų vadovas generolas Chance’as Saltzmanas misiją apibūdino kaip svarbų žingsnį, parodžiusį, kad X-37B gali lanksčiai vykdyti bandymų ir eksperimentų tikslus skirtingose orbitose, o sėkmingas aerobraking manevras esą rodo siekį plėsti naujų kosminių operacijų ribas, laikantis saugumo ir atsakomybės principų.
Biudžetai ir kryptis: 1 mlrd. eurų X-37B programai
Kosminių pajėgų atskyrimas nuo Oro pajėgų 2019 metais buvo pateikiamas ne tik kaip administracinė reforma, bet ir kaip kryptingas žingsnis stiprinant karinius pajėgumus kosmose. Minėtas 1 mlrd. eurų finansavimas X-37B programai yra dalis didesnio — apie 10,4 mlrd. eurų — biudžeto didinimo paketo, skirto kosminėms pajėgoms.
Tuo pat metu civilinei kosmoso krypčiai numatomi griežtesni finansiniai rėmai, o didesnė atsakomybės dalis perkeliama privačiam sektoriui. NASA „Artemis“ programa formaliai tebėra orientuota į astronautų sugrąžinimą į Mėnulį, tačiau praktinis kelias, kaip tiksliai tai bus įgyvendinta, išlieka ne iki galo aiškus. Administracija siekia nutraukti Space Launch System (SLS) projektą, tačiau agentūra neketina sustabdyti raketos bandymų ir vystymo darbų.
