Šias kelių eismo taisykles pakeistum, jei vienai dienai taptum prezidentu(-e)

Jei vienai dienai gautumėte galimybę keisti kelių eismo taisykles, kokius sprendimus pasirinktumėte? Diskusijoje pasipylė labai skirtingos idėjos – nuo griežtų bausmių už kasdienius vairuotojų įpročius iki sisteminių permainų, kurios pakeistų ir automobilių gamybos kryptį, ir pačią eismo kultūrą. Žemiau – pasiūlymai, kuriuos pateikė skaitytojai, perrašyti aiškiai ir be citatų formos.

Leisti valstybės vadovui vairuoti kaip įprastam žmogui

Viena iš netikėtesnių minčių – peržiūrėti valstybės vadovo judėjimo principą, kad jis realiai galėtų pats vairuoti ir judėti mažiau demonstratyviai. Idėjos esmė: oficiali palyda ir reprezentacinis automobilis galėtų būti tik formalus „masalas“, o pats vadovas – važiuoti kitu, įprastai atrodančiu automobiliu, pasirinktu savo nuožiūra, siekiant paprastesnio ir mažiau matomo judėjimo.

Baudos pagal pajamas, o ne vienoda suma visiems

Kitas pasiūlymas orientuotas į teisingesnę baudų logiką. Vietoje fiksuotų sumų siūloma taikyti principą, kai administracinė bauda už KET pažeidimą priklauso nuo asmens deklaruotų pajamų. Taip finansinė atsakomybė būtų panašiai jaučiama tiek mažiau, tiek daugiau uždirbantiems vairuotojams.

Ta pačia kryptimi siūloma ryškiai didinti baudas už avarijų sukėlimą, ypač piko metu, kai net menkas incidentas sukelia dideles spūstis ir ženkliai pailgina kitų eismo dalyvių kelionės laiką.

Mažinti paskatas gaminti ir pirkti perteklinio dydžio automobilius

Dalis idėjų susijusios ne su atskirais pažeidimais, o su pačia automobilių rinkos kryptimi ir infrastruktūros planavimu. Siūloma koreguoti reguliavimą taip, kad standartai neskatintų gamintojų didinti automobilių gabaritų vien tam, kad būtų lengviau „atitikti“ tam tikrus reikalavimus.

Taip pat iškelta mintis stiprinti pėsčiųjų saugą ir matomumo reikalavimus, kad didelių visureigių ir pikapų konstrukcijos būtų labiau ribojamos, o gamintojai turėtų daugiau motyvacijos kurti kompaktiškesnius, geriau matomumą užtikrinančius modelius. Greta to siūloma peržiūrėti kelių projektavimo kryptį – labiau remti mišraus naudojimo sprendimus ir vengti plataus profilio gatvių, kurios vienu metu bando būti ir greitkeliu, ir miesto gatve.

Mažesnių automobilių pasirinkimą papildomai skatintų didesnis apmokestinimas didelių gabaritų transporto priemonėms, o surinktos lėšos būtų nukreipiamos spartesnei greitojo susisiekimo infrastruktūros plėtrai.

Per ryškūs žibintai – griežta atsakomybė

Tarp konkrečių KET pažeidimų išskirtas akinančių priekinių žibintų klausimas. Pasiūlymo esmė paprasta: jei į automobilį montuojami LED sprendimai, kurie yra ryškesni nei gamintojo numatyta, arba sumontuojami į tam neskirtus žibintų korpusus ir skleidžia netaisyklingą šviesos srautą, turėtų būti taikoma ypač griežta sankcija. Tai nukreipta prieš praktiką, kai „patobulinimai“ realiai blogina kitų vairuotojų matomumą ir didina avarijų riziką.

Vairuotojai, kurie aplenkia eilę prieš susiaurėjimą, – be kompromisų

Dar viena emocingai palaikyta idėja susijusi su elgesiu prie susiaurėjimų, kai dalis vairuotojų iki paskutinės sekundės važiuoja laisvesne juosta ir tada staigiai bando įsiterpti, aplenkdami jau tvarkingai laukiančius. Pasiūlyta tokį elgesį prilyginti rimtam pažeidimui: numatyti automobilio konfiskavimą, jo sunaikinimą ir teisės vairuoti atėmimą.

Didesnis dėmesys kontrolei, o ne taisyklių perrašymui

Ne visi norėtų kurti naujas taisykles – dalis mano, kad baziniai reikalavimai apskritai yra logiški, tik realiai trūksta nuoseklaus jų taikymo. Buvo akcentuota, kad daugiau dėmesio turėtų sulaukti vairuotojai, kurie važiuoja prilipę prie galinio bamperio, piktybiškai blokuoja kairiąją juostą, veža nepritvirtintus krovinius, agresyviai „nardo“ per juostas, lenktyniauja bendrame eisme ar sąmoningai teršia aplinką demonstratyviu dūminimu.

Šalia to iškelta mintis atsisakyti išskirtinių lengvatų, kurios dirbtinai palaiko tradicinių degalų pranašumą rinkoje, kad konkurencinės sąlygos gamintojams būtų vienodesnės.

Matomumas sankryžose: riboti gyvatvores ir užstatymą

Siūlyta spręsti ir gan praktišką problemą – prastą matomumą iš kiemų bei sankryžų. Idėja: šalia sankryžų ir įvažiavimų neturėtų būti leidžiama augmenija ar kiti želdiniai, kurie trukdo matyti artėjantį transportą. Konkrečiai įvardytas ribojimas: iki 0,61 m aukščio želdiniai 6,10 m atstumu nuo sankryžos ar įvažiavimo. Tokia tvarka sumažintų situacijų, kai vairuotojas priverstas „iškišti“ automobilio priekį į važiuojamąją dalį vien tam, kad pamatytų, ar kas nors artėja.

Periodinis žinių ir įgūdžių tikrinimas bei privaloma techninė būklė

Platesnio masto reformų pakete pasiūlyta reguliariai atnaujinti vairuotojų žinias. Idėja nėra apsunkinti žmones sudėtingais egzaminais, bet įvesti privalomą teorijos peržiūrą kiekvieno vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo metu. Papildomai siūloma praktinį vairavimo patikrinimą organizuoti periodiškai – kas 10 metų.

Taip pat siūloma sukurti sistemą, kurioje privalomi patikrinimai (padangos, stabdžiai, pakaba ir tarša) būtų atliekami reguliariai, bent kas 3 metus, ir būtų prieinami bet kuriame autoservise, pavyzdžiui, atvykus į įprastą techninės priežiūros vizitą. Esminė dalis – griežta atsakomybė servisams už fiktyvius įrašus, kad kelyje neliktų techniškai nesaugių automobilių.

Galiausiai paminėtas atskiras pasiūlymas dėl vairuotojų, kurie be pagrindo „stovyklauja“ kairėje juostoje: už tokį elgesį siūloma skirti itin daug baudos taškų ir užtikrinti, kad taisyklė būtų taikoma vienodai visur.

• Pajamomis paremta baudų sistema siūloma kaip būdas suvienodinti realų bausmės „svorį“ skirtingas pajamas turintiems vairuotojams.
• Akinantys, netinkamai sumontuoti LED žibintai įvardijami kaip problema, kurią reikia spręsti ne rekomendacijomis, o griežta kontrole.
• Eismo kultūros klausimai (kairės juostos blokavimas, „prilipimas“, pavojingi manevrai) vertinami kaip sritis, kur didžiausią efektą duotų nuoseklus taisyklių vykdymas.
• Matomumas sankryžose ir techninė automobilių būklė pristatomi kaip praktinės, kasdien saugumą tiesiogiai veikiančios sritys.