Šiuolaikinis „Formulės 1“ vairas yra gerokai sudėtingesnis nei paprastas automobilio valdymo pultas. Ant jo išdėstyta daugybė mygtukų, jungiklių ir ratukų, nes lenktyniaujant vairuotojui reikia vienu metu valdyti ne tik automobilį, bet ir įvairias jo sistemas. Dėl to F1 vairas per kelis dešimtmečius iš paprasto vairo virto kompaktišku techniniu valdymo centru.
Šiandien ant jo dažniausiai būna tokios funkcijos kaip pasipriešinimo oro srautas mažinanti sistema (DRS), greičio ribotuvas įvažiuojant į techninio aptarnavimo juostą, greito sustojimo patvirtinimas, priekinio ir galinio stabdžių balanso reguliavimas, neutrali pavara, starto režimas, ryšio su komanda mygtukas, energijos valdymo nustatymai, diferencialo paskirstymo koregavimas, variklio stabdymo stiprumo keitimas, duomenų žymėjimas ir hidratuojančio skysčio tiekimo sistema. Pavaros perjungiamos mentelėmis, o sankaba taip pat valdoma nuo vairo. Be to, gali būti ir papildomi jungikliai, skirti skirtingiems jutikliams, nustatymų kombinacijoms bei meniu valdymui ekrane, kuriame rodomas ratų įveikimo laikas, greitis ir aktyvūs nustatymai.
Vairas tapo valdymo centru
Iki XX amžiaus devintojo dešimtmečio F1 vairas beveik niekuo nesiskyrė nuo įprasto vairo. Pokyčiai prasidėjo nuo geresnio sukibimo užtikrinimo, keičiant vairo formą ir medžiagas. Vėliau atsirado uždegimo išjungimo jungikliai, skirti atvejams, kai užstrigdavo akseleratorius, o turbininių variklių laikotarpiu buvo pradėtos naudoti papildomos galios funkcijos, ryšys tarp automobilio ir techninės komandos bei greito nuėmimo mechanizmai.
Lūžis įvyko 1989 m., kai „Ferrari 640“ modelyje buvo panaudotos mentelės pavaroms perjungti. Tada tapo aišku, kad vairuotojui nereikia paleisti vairo rankomis, kad pakeistų pavarą. Be to, atsisakius mechaninio svirties mazgo, automobilis tapo lengvesnis. 1994 m. „McLaren“ konstruktoriai sankabos valdymą perkėlė nuo pedalų ant vairo. Nors sankaba naudojama daugiausia startuojant, pedalų atsisakymas leido dar labiau kompaktiškai išdėstyti konstrukciją ir pagerinti automobilio aerodinamiką.
DRS ir nauji sprendimai
2011 m. atsirado DRS mygtukas. Jis leidžia sumažinti galinio sparno keliamą pasipriešinimą ir padidina greitį lenkimo metu tam skirtose trasos zonose. Tačiau nuo 2026 m. taisyklėse numatyti pokyčiai keičia šią sistemą: DRS bus pakeista rankinio aktyvavimo sprendimu, kuris pasitelks hibridinę sistemą papildomam automobilio pagreičiui.
Vis dėlto išlieka klausimas, kuo ši nauja funkcija skiriasi nuo „Overtake“ mygtuko, kuris anksčiau buvo minėtas kaip galimybė panaudoti papildomą energiją. Dabartiniai aprašymai rodo, kad būsima aktyvios aerodinamikos sistema veiks labai panašiai kaip DRS, todėl jos įvardijimas gali keistis, bet paskirtis išliks artima.
Skirtingi vairai skirtingoms komandoms
Nėra vieno visiems tinkamo F1 vairo išdėstymo. Kiekviena komanda ir net kiekvienas vairuotojas turi savitą variantą. Rankenos formuojamos pagal individualų delnų sukibimą, kad būtų užtikrintas patogumas ir tikslumas. Mygtukų išdėstymas ir jų funkcijos kuriami bendradarbiaujant inžinieriams bei vairuotojams, o lenktynių metu viskas valdoma kartu, remiantis ir komandos nurodymais per radiją.
Naujiems vairuotojams toks mygtukų kiekis iš pradžių gali atrodyti sudėtingas. Tačiau įgudus valdymas tampa automatiškas ir įprastas. Šiuolaikinis F1 vairas – tai ne tik krypties keitimo priemonė, bet ir svarbiausia automobilio elektronikos valdymo platforma.
Senesni lenktyniniai automobiliai buvo žymiai paprastesni. Pavyzdžiui, ankstyvų kartų boliduose užteko aliumininio ar medinio vairo, o prietaisų skydelis dažnai apsiribodavo tachometru, alyvos slėgio ir aušinimo temperatūros matuokliais. Pavaros buvo perjungiamos svirtimi, o ne mentelėmis. Palyginti su dabartiniais sprendimais, toks salonas atrodė labai minimalistiškai.
Taip F1 vairas nuo įprasto apskritimo tapo anglies pluošto pagrindu sukurtu elektroninių valdiklių centru, o jo kaina ir sudėtingumas gerokai viršija kasdienio automobilio vairo mastelį.
