Neįprasta išimtis
The New York Times teigia, kad tai beveik neabejotinai reiškia slaptą Kinijos susitarimą su hučiais – tiesiogiai arba per pagrindinę jų rėmėją Iraną. Iranas yra svarbi naftą eksportuojanti valstybė, o žaliavinės naftos eksportas sudaro apie 6 proc. visos šalies ekonomikos. Didžioji šios naftos dalis keliauja į Kiniją, todėl ši Azijos valstybė turi didelę įtaką.
Įdomu tai, kad ši tvarka atrodo labai tikslinga. Kalbama būtent apie laivus, gabenančius Kinijoje pagamintus automobilius. Keli ne Kinijos vėliavos ar ne Kinijos įmonėms priklausantys laivai, bet gabenę tokius automobilius, taip pat praplaukė saugiai. Tuo pat metu visi Kinijos krovininiai laivai, kurie automobilių negabeno, vis dar vengia šio maršruto.
Kinijos veržimasis į Europos rinką
Kinijos padėtis Europos automobilių rinkoje sparčiai stiprėja. Balandį Kinijoje pagaminti automobiliai sudarė beveik 5 proc. visos rinkos – dvigubai daugiau nei prieš metus. Pagal S&P Global prognozes, iki 2034 m. ši dalis gali išaugti iki 10 proc.
Atsakydama į tai, Europos Sąjunga Kinijoje pagamintiems automobiliams, kuriems taikomos valstybės subsidijos, įvedė muito tarifus, siekiančius iki 35 proc. Kadangi žema kaina yra vienas svarbiausių šių automobilių pranašumų, gamintojams tenka ieškoti būdų, kaip kompensuoti papildomas išlaidas.
Vienas iš sprendimų gali būti maršruto per Raudonąją jūrą pasirinkimas. Kelias aplink ją kelionę pailgina 14–18 dienų, o tai reiškia papildomas degalų, įgulos ir techninės priežiūros išlaidas. Vienam automobiliui tai sudaro kelis šimtus eurų, o didžiausi Kinijos laivai vienu reisu gali gabenti iki 5000 automobilių. Tokiu atveju finansinis poveikis siekia milijonus eurų. Jei šiems laivams pavyksta rinktis trumpesnį kelią, automobilių gamintojai sutaupo labai daug ir šias išlaidas gali arba pasilikti sau, arba perkelti pirkėjams.
