Finansavimo modelis keičiamas
Vidinis dokumentas numato esminį pokytį: NASA už patvirtintus projektus mokės per finansuojamus Space Act Agreement (SAA) susitarimus, o ne pagal fiksuotą kainą. Toks mechanizmas leidžia agentūrai lankstesnį bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Dokumente pabrėžiama, kad finansuojami SAA suteikia galimybę nustatyti sutarties vertę pagal turimas lėšas.
Toks sprendimas siejamas su būsimo biudžeto neapibrėžtumu. 2026 metų JAV administracijos biudžeto siūlyme NASA finansavimas būtų mažinamas 24 procentais, darbuotojų skaičius – 32 procentais, o mokslinėms programoms skirtos lėšos – 47 procentais. Jei būtų išlikęs fiksuotos kainos modelis, NASA arba būtų turėjusi stabdyti visą iniciatyvą dėl lėšų stokos, arba prisiimti pareigą sumokėti gamintojui nustatytą sumą, atitraukiant pinigus nuo kitų projektų. Lankstesni SAA susitarimai suteikia daugiau manevro erdvės.
Projektavimas ir sertifikavimas atidedami į vėlesnį etapą
Laikinasis NASA vadovas Seanas Duffy iš esmės siūlo nestabdyti tokio sudėtingo proceso kaip kosminės stoties kūrimas ir laukti galutinio biudžeto sprendimo. Kad pramonė galėtų judėti pirmyn, SAA modelis leistų NASA tęsti finansavimą tokiu mastu, kokį tuo metu leis biudžetas, o gamintojams tektų atitinkamai didinti arba mažinti projekto apimtį.
Tai keičia ir techninių reikalavimų logiką. Pagal ankstesnę tvarką patvirtinti projektai turėjo būti paversti prototipais, iš kurių NASA išrinktų vieną ar kelis laimėtojus. Tuomet jau ankstyvoje stadijoje reikėjo atitikti saugumo reikalavimus. Naujoji tvarka šį formalų projektų priėmimą ir sertifikavimo planavimą perkelia į vėlesnį sertifikavimo etapą. Kitaip tariant, bendrovėms leidžiama pradėti prototipų kūrimą dar neatlikus galutinio saugos įvertinimo.
Koks bus pats sertifikavimo procesas, kol kas neaišku. Dokumente nurodoma, kad sertifikavimo etapo turinys dar rengiamas, o konkreti įsigijimo strategija vis dar svarstoma. Taip pat numatoma, kad bet koks būsimas prototipas turės būti pademonstruotas su įgula orbitoje dar prieš sertifikavimo etapą.
Mažesnė stotis vietoje didelio komplekso
Anksčiau NASA buvo numačiusi kriterijus, kurie turėjo užtikrinti vadinamąjį visišką operacinį pajėgumą. Duffy šių reikalavimų atsisako. Vietoje to nustatytas paprastesnis tikslas: stotis turi gebėti vieną mėnesį priimti keturių žmonių įgulą. Taip pat panaikinama ir NASA mažosios gravitacijos strategija žemoje Žemės orbitoje, kurioje buvo numatyti tyrimų ir technologijų tikslai. Naujų tikslų šiame dokumente nepateikiama.
Dabartinė Tarptautinė kosminė stotis yra didelis orbitinis tyrimų centras, skirtas šešių ar septynių žmonių įgulai keliems mėnesiams. Naujoji kryptis numato kur kas mažesnę ir mažiau pajėgią stotį. Tokia stotis kainuotų mažiau ir galėtų būti greičiau iškelta į orbitą esant ribotam biudžetui. Jei finansinė padėtis pagerėtų, teoriškai būtų galima turėti ir kelias pigesnes stotis, galbūt skirtingų konstrukcijų.
Visa ši direktyva rodo skubų posūkį: jei NASA finansavimas tampa nepatikimas, ankstesnis planas nebegali būti vykdomas toks, koks buvo numatytas. Lieka du keliai – viską atidėti arba daryti mažiau, bet lanksčiau. Pagrindinis klausimas išlieka tas pats: kiek bus paaukota pakeliui.
