Mėgstamiausias modelis
Rinktis iš tikrai buvo iš ko, tačiau vienas automobilis man visada išsiskyrė – „Honda S2000“. Vaikystėje jį matydavau retai, bet kas vasarą, lankantis pas močiutę geresnėje miesto dalyje, kaimynė važinėdavo ryškiai geltonu kabrioletu. Tai nebuvo tipinis „S2000“ savininkas: moteris buvo apie 50 metų, gyveno prabangiau ir automobilį vairavo be jokio praktinio susivaržymo.
Močiutė į tai žiūrėjo visiškai kitaip. Jai atrodė, kad toks automobilis yra bereikalinga prabanga, o žiemą juo esą negalima važinėti. Tačiau pati idėja, kad sportinis kabrioletas turi būti laikomas tik kaip rimtas, utilitarus daiktas, jai buvo svetima. Kaimynė prie vairo dar užsirišdavo šilkinę skarelę, ir būdamas 15-os tai laikiau labai stilingu vaizdu.
Galbūt būtent tada pirmą kartą pamačiau žmogų, kuris automobilį vertino ne kaip transporto priemonę, o kaip malonumo šaltinį. „Honda S2000“ man tapo ne tik gražiu modeliu, bet ir tam tikru gyvenimo būdo simboliu: važiuoti ten, kur nori, ir nesistengti įtikti visiems aplinkiniams. Gaila tik tiek, kad šiandien tokį automobilį rasti už prieinamą kainą būtų labai sunku.
