Amsterdamas dažnai minimas kaip miestas, kuriame patogiausia judėti pėsčiomis ar dviračiu, o automobilis tampa labiau kliuviniu nei pagalbininku. Nors daliai keliautojų vis dar atrodo logiška nuomotis automobilį, realybėje senamiesčio gatvės ir viso miesto transporto sistema sukonstruota taip, kad prioritetas teikiamas dviračiams, pėstiesiems ir viešajam transportui, o ne vairuotojams.
Parkavimo vietų trūkumas ir didelės kainos
Automobilį turi tik maždaug 40 % Amsterdamo namų ūkių, tačiau net ir tai neužtikrina, kad mieste būtų lengva rasti vietą statymui. Gatvės dažnai siauros, o automobiliai sustatyti beveik visur, kur tik įmanoma. Skaičiuojama, kad visame mieste yra apie 432 000 parkavimo vietų, ir jų skaičius, tikėtina, ne augs, o mažės.
Miestas kryptingai atsisako dalies parkavimo infrastruktūros: šiemet planuota pasiekti ribą, kai panaikinta apie 10 000 parkavimo vietų. Tokia situacija jau tampa iššūkiu patiems gyventojams, o trumpam atvykstantiems ir dar nuomojantiems automobilį – tuo labiau.
Net jei vietą rasti pavyksta, parkavimas centre kainuoja brangiai: valanda atsieina 7,50 €.
Miestas, kuriame dviračių daugiau nei žmonių
Nors automobiliai matomi visur, Amsterdamo kasdienybę iš esmės formuoja dviračiai. Miesto infrastruktūra nuosekliai pritaikoma tam, kad daugiau žmonių galėtų patogiai judėti mindami pedalus arba eidami pėsčiomis, nes tankiame urbanistiniame audinyje tai praktiškiausias sprendimas.
Skelbiama, kad mieste gyvena 780 559 žmonės, o dviračių skaičius siekia apie 881 000. Tokia masinė dviračių kultūra turi ir savų pasekmių: gelbėjimo tarnybos iš kanalų kasmet ištraukia maždaug 12 000–15 000 dviračių, o bendras kanalų tinklo ilgis siekia apie 97 km.
Kodėl automobilis čia tampa problema
Mieste atvirai pripažįstama, kad erdvės trūksta visiems judėti vienodai patogiai, todėl prioritetas teikiamas tiems, kurie užima mažiau vietos. Dėl šios priežasties kuriama daugiau infrastruktūros dviratininkams ir pėstiesiems, nes kitaip miestas tiesiog „nebeišsitenka“.
Ką svarbu žinoti atvykus su automobiliu
Vairuotojams, ypač atvykstantiems pirmą kartą, Amsterdamo gatvės gali pasirodyti painios. Tam įtakos turi ne tik parkavimo stygius, bet ir būdinga gatvių logika: daug sprendimų orientuoti į dviratininkų saugumą, o automobiliams lieka antraeilis vaidmuo. Situaciją papildomai komplikuoja ir tramvajų sistema, kuri važiuoja tomis pačiomis siauromis miesto gatvėmis.
- Siauros gatvės ir intensyvus dviračių eismas, kuriam dažnai teikiama pirmenybė.
- Ribotas parkavimo vietų skaičius ir tendencija jų mažinti.
- Didelės parkavimo kainos miesto centre.
- Tramvajai, dalijantys erdvę su automobiliais tose pačiose atkarpose.
Kaip miestas sprendžia parkavimo infrastruktūros klausimą
Didelė konkurencija dėl vietos privertė miesto planuotojus iš esmės pergalvoti parkavimą. Vietoje to, kad būtų plečiamos antžeminės aikštelės, imtasi nestandartinių sprendimų.
2018 m. buvo įrengtas požeminis automobilių parkingas, talpinantis apie 600 automobilių, įkurdintas po kanalu. Vėliau, 2023 m., miesto centre atsirado atskiras po vandeniu įrengtas dviračių parkavimo garažas. Tokia kryptis atspindi praktinę logiką: dviračių parkavimas mieste dažnai laikomas efektyvesne investicija, o dviračių garažų mastas čia išskirtinis.
