Ratų suvedimas yra viena dažniausių paslaugų, kurią verta atlikti reguliarios automobilio priežiūros metu. Tai palyginti nesudėtingas ir dažniausiai nebrangus darbas, padedantis automobiliui važiuoti stabiliai ir tolygiai dėvėti padangas. Teoriškai ratų geometriją galima pasitikrinti ir pasireguliuoti pačiam kieme ar garaže, tačiau praktikoje tai gana sudėtinga procedūra, todėl saugiausias pasirinkimas dažniausiai yra kreiptis į autoservisą.
Netaisyklinga ratų geometrija ilgainiui didina įvairių važiuoklės ir vairo sistemos detalių apkrovą, o padangos gali nusidėvėti greičiau ir netolygiai. Kai neįmanoma greitai nuvažiuoti į servisą, savarankiškas suvedimo reguliavimas gali būti išeitis, tačiau tam reikia kantrybės, kruopštumo ir bazinių įrankių. Kitaip tariant, tai įmanoma, bet tikrai nėra „greitas pasukimas raktu“.
Pagrindiniai ratų geometrijos terminai
Prieš pradedant bet kokius matavimus, būtina susigaudyti keturiose sąvokose, nuo kurių priklauso, ką ir kaip bandysite koreguoti: išvirtimas, išilginis posvyris, suvedimas ir vairo traukė.
- Išvirtimas (camber) – rato pasvirimas į vidų arba į išorę, vertinant automobilį iš priekio. Dažniausiai siekiama, kad pasvirimas būtų kuo artimesnis nuliui, nors tam tikromis situacijomis neigiamas išvirtimas gali būti taikomas sąmoningai.
- Išilginis posvyris (caster) – vairo pasukimo ašies posvyris, matomas žiūrint į ratą iš šono: į priekį arba atgal. Nuo jo priklauso, kaip gerai vairas „grįžta“ į tiesią padėtį po posūkio.
- Suvedimas (toe) – ar ratai, žiūrint iš viršaus, „žiūri“ šiek tiek į vidų ar į išorę. Tai viena dažniausiai reguliuojamų reikšmių, nes ją tiesiogiai keičia vairo traukės.
- Vairo traukė (tie rod) – vairo mechanizmo detalė, jungianti vairo sistemą su rato pasukimo mazgu; būtent ji paprastai naudojama suvedimui koreguoti, sukant traukę ir fiksuojant kontrveržlėmis.
Norint viską pasitikrinti „namų sąlygomis“, dažniausiai užtenka ilgos virvės, liniuotės, atraminių stovų, ir priemonių virvei įtempti. Vietoje virvės galima bandyti naudoti matavimo juostą, bet tada dažniausiai prireikia pagalbininko, o pati virvės schema paprastai leidžia nuosekliau išlaikyti tiesią atskaitos liniją aplink automobilį.
Pasiruošimas matavimams namų sąlygomis
Pirmiausia automobilį pastatykite ant lygaus, horizontalaus paviršiaus. Kad pakaba „atsisėstų“ į natūralią padėtį, kelis kartus lengvai paspauskite kėbulą žemyn (tarsi švelniai „pasiūbuokite“ automobilį). Jei akivaizdžiai matote, kad ratų išvirtimas nėra normalus (ratai aiškiai pasvirę), prieš važiuojant verta rinktis saugesnį sprendimą ir problemą spręsti servise.
Toliau reikia užtikrinti, kad vairas būtų centrinėje padėtyje, o automobilio ratai – kuo tiesesni. Tam naudinga įjungti uždegimą taip, kad vairas nebūtų užrakintas ir galėtų laisvai suktis, bet variklis neveiktų. Centrą nustatykite pagal vairą: jei vairas tiesus, o ratai vizualiai nėra tiesūs, tai aiškus ženklas, kad geometrija nėra tvarkinga.
Tada prie kiekvieno automobilio kampo pastatykite atraminį stovą. Stovai turėtų būti netoli padangų, bet taip, kad būtų patogu apjuosti automobilį virve ir suformuoti „stačiakampį“: virvė turi eiti aplink visą automobilį ir remtis į stovus. Kad virvė būtų įtempta ir neslankiotų, pravers svareliai arba tamprūs diržai.
Matavimas ir suvedimo koregavimas
Kai automobilis paruoštas ir virvė įtempta aplink kėbulą, pradėkite tikrinti ratų padėtį. Patogiausia naudoti metalinę liniuotę.
Pirmas žingsnis – sureguliuoti stovų aukštį taip, kad virvė būtų vienodame aukštyje ir atitiktų priekinės bei galinės ašių centrą. Suvedimą teoriškai galima įvertinti ir žiūrint į ratus iš viršaus, tačiau tiksliau yra matuoti atstumus: pamatuokite, koks atstumas nuo virvės iki ratlankio priekinio krašto ir iki ratlankio galinio krašto. Jei šie du atstumai nesutampa, ratas nėra pastatytas tiesiai, o suvedimas skiriasi nuo norimos reikšmės. Tai taip pat gali paaiškinti situacijas, kai padangos nuolat dyla netolygiai.
Vertindami, kuria kryptimi reikia koreguoti, žiūrėkite, kur „nukreipta“ rato priekinė dalis virvės atžvilgiu. Jei rato priekis yra nutolęs nuo virvės, suvedimą teks keisti viena kryptimi, o jei rato priekis yra arčiau virvės – kita. Praktikoje tai daroma reguliuojant vairo traukę: pirmiausia atlaisvinama veržlė, kuri fiksuoja vidinę ir išorinę traukės dalis, o tada traukė sukama, kol pasikeičia rato padėtis. Dažnai patogiau pakelti automobilį domkratu, nes kitaip prie traukės ir kontrveržlių gali būti sunku prieiti.
Atlikus korekciją, automobilį nuleiskite ant žemės ir vėl kelis kartus lengvai „pasiūbuokite“, kad pakaba stabilizuotųsi. Tada pakartokite matavimą su liniuotėmis. Jei atstumai nuo virvės iki ratlankio priekinio ir galinio krašto tapo vienodi, vieno rato suvedimas sureguliuotas. Po to tą pačią procedūrą reikia atlikti likusiems trims ratams.
