Ratų tarpinės kelia daug diskusijų: vieni tvirtina, kad jos visiškai saugios, kiti įsitikinę, jog jos sugadins automobilio valdymą ir padarys važiavimą nesaugų. Praktikoje teisingas atsakymas yra per vidurį. Ratų tarpinės paprastai yra saugios, jei pasirenkamos kokybiškos detalės, jos pritaikytos konkrečiam automobiliui ir sumontuotos laikantis techninių reikalavimų.
Čia svarbios kelios sąlygos. Pigi, iš lieto aliuminio pagaminta, neaiškios kilmės detalė kelia riziką ir neturėtų būti laikoma tinkamu pasirinkimu. Taip pat būtina, kad tarpinės storis būtų racionalus: apie 5 cm tarpinė jau laikoma gana didele. 3,7 m storio „tarpinė“ akivaizdžiai neturi jokios prasmės ir realiame montavime neegzistuoja.
Dar vienas kritinis aspektas – tikslus suderinamumas. Stebulės anga tarpinėje turi atitikti stebulės matmenį, o tvirtinimo elementai (veržlės ar varžtai) privalo būti užveržti gamintojo nurodytu momentu. Be to, smeigės ar varžtai turi būti tinkamo ilgio: sriegio įsukimo turi pakakti saugiam ratų prispaudimui, tačiau jie neturi būti tokie ilgi, kad papildomai „stumtų“ ratą dar labiau į išorę ar trukdytų teisingam prispaudimui.
Praktikoje ratų tarpinės gali veikti be problemų, jei jos parinktos teisingai. Pavyzdžiui, naudojant originalius ratlankius, bet šiek tiek didesnio profilio universalias padangas, tinkamos tarpinės leidžia išvengti trynimosi ir išlaikyti normalų eksploatavimą, įskaitant ilgas keliones ir važiavimą bekelės sąlygomis, kai automobilis patiria didesnes apkrovas.
Kas yra ratų tarpinės ir kaip jos veikia
Ratų tarpinė – tai tarpinis diskas, kuris montuojamas tarp ratlankio ir stabdžių disko (ar būgno). Dažniausiai jos gaminamos iš tvirto, frezuoto aliuminio. Sumontavus tarpines, ratas atsistumia nuo stebulės ir labiau „išlenda“ į išorę, o automobilio vėžė (ratų tarpas per plotį) padidėja.
Viena dažniausių priežasčių, kodėl montuojamos tarpinės, – poreikis išvengti situacijos, kai platesni ratlankiai ar padangos pradeda liestis prie vairo mechanizmo ar pakabos detalių. Parenkamas storis priklauso nuo to, kiek papildomos erdvės reikia. Ploniausios tarpinės gali būti paprastas žiedas su skylėmis smeigėms ar varžtams. Storesnės tarpinės dažnai turi kitokią konstrukciją: jos užmaunamos ant originalių smeigių, prie jų prisukamos specialiomis žemo profilio veržlėmis, o išorinėje pusėje turi savo smeiges, ant kurių jau tvirtinamas ratlankis. Tokiu atveju ratas tvirtinamas ne prie automobilio originalių smeigių, o prie pačios tarpinės.
Ši konstrukcija suteikia ir papildomą galimybę: kai kurios tarpinės leidžia naudoti ratlankius su kitokiu skylių išdėstymu (varžtų/smeigių žingsniu) nei numatyta gamykliškai. Tokie sprendimai dažnai vadinami ratų adapteriais, tačiau jų esmė ta pati – jie didina atstumą nuo stebulės ir kartu gali pakeisti tvirtinimo raštą. Tai naudinga, kai automobilis turi retesnį tvirtinimo raštą ir norima didesnio ratlankių pasirinkimo iš įprastesnių standartų. Tam tikrais atvejais tinkamai parinktos tarpinės gali būti naudojamos ir tada, kai siekiama pakeisti ratų tvirtinimo tipą – pavyzdžiui, vietoje ratų varžtų pereiti prie smeigių sprendimo.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis ir naudojant
Kaip ir bet kuri modifikacija, ratų tarpinės turi kompromisų, o dalis kritikos pagrįsta realiais techniniais niuansais. Per storos tarpinės gali išstumti ratą tiek, kad padanga pradės liesti sparno briauną, ypač susispaudus pakabai ar pilnai pasukus vairą. Be to, ratą pastūmus į išorę, gali padidėti vadinamasis „scrub radius“ (ratų geometrijos parametras), dėl ko manevruojant mažu greičiu vairas gali tapti sunkesnis. Lenktyninėse trasose tai dažnai mažiau juntama, nes važiuojama didesniais greičiais, o bekelėje poveikį gali sumažinti birūs paviršiai, kurie suteikia mažesnį pasipriešinimą vairo pasukimui.
Ratų pastūmimas į išorę taip pat padidina svertą, veikiantį guolius ir pakabos elementus. Didesnė apkrova gali pagreitinti ratų guolių dėvėjimąsi. Tas pats sverto efektas didina jėgas, tenkančias amortizatoriams ir spyruoklėms, todėl pakaba gali elgtis taip, tarsi būtų šiek tiek minkštesnė nei iš tiesų. Vienas iš būdų sumažinti šį poveikį – standesnė pakaba. Taip pat svarbu įvertinti, kad tarpinės gali neigiamai paveikti automobilio specifikacijas, susijusias su tempimu ir krovinių vežimu, todėl tai ypač актуалу didesnės apkrovos automobiliams.
Nors tokie efektai galimi, jų dažniausiai pavyksta išvengti, jei iš anksto suplanuojama, koks tiksliai tarpinės storis reikalingas, ir pasirenkamas teisingas dydis. Praktinis principas paprastas: naudoti kuo plonesnę tarpinę, kuri išsprendžia konkrečią problemą (pavyzdžiui, trynimąsi), ir taip sumažinti didžiąją dalį nepageidaujamų pasekmių.
- Rinkitės kokybiškas, tvirtas tarpines, pritaikytas konkrečiam automobiliui.
- Įsitikinkite, kad stebulės anga tiksliai atitinka stebulės matmenį.
- Neperlenkite su storiu: apie 5 cm tarpinė jau yra didelė ir reikalauja dar daugiau patikrinimų dėl geometrijos bei trynimosi.
- Varžtus ar veržles veržkite gamintojo nurodytu momentu.
- Patikrinkite smeigių ar varžtų ilgį ir sriegio įsukimo gylį, kad ratlankis būtų saugiai prispaustas.
- Įvertinkite guolių, pakabos ir (jei aktualu) tempimo apkrovų pokytį.
