Daugelis automobilių mėgėjų puikiai žino, kad oficialiai 1983 metų Chevrolet Corvette modelio nėra. Šio legendinio automobilio gerbėjams dažnai susidaro įspūdis, jog 1983-ųjų „Vette“ tiesiog neegzistuoja: jų neparduota, jų neturėjo nei jūsų pažįstami, nei šeimos nariai, o bet kuris bandęs pasiūlyti tokį automobilį – greičiausiai siekė apgauti. Vis dėlto, iš esmės, 1983 metais buvo pagaminta 57 naujos kartos C4 Corvette prototipai, tačiau nė vienas iš jų nepasiekė pirkėjų – visi šie automobiliai buvo naudojami kaip bandomieji, techniniai ar avarijos testų egzemplioriai, ir buvo sunaikinti prieš oficialų C4 debiutą 1984-aisiais.
Unikali išimtis – vienintelis 1983 metų Corvette
Kyla klausimas – kaip Nacionaliniame Corvette muziejuje eksponuojamas baltas 1983 metų C4 modelis, jei teoriškai visi šio laikotarpio automobiliai buvo sunaikinti? Atrodo, kad muziejus galėtų demonstruoti netikrą eksponatą arba būti apgautas, bet šiuo atveju galioja išimtis: egzistuoja vienintelis toks 1983 metų Corvette visame pasaulyje. Jis išliko tik dėl neplanuotų ir gana neįprastų aplinkybių.
Sudėtingas naujos kartos kūrimas
Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje senstelėjęs C3 modelis prarado aktualumą – jį ribojo griežti emisijų standartai, o pagrindinės technologijos buvo morališkai pasenusios. Dar dešimtmečio pabaigoje General Motors inžinieriai pradėjo planuoti naujos kartos C4 Corvette, kurį siekė pristatyti 1983 metais. Plėtojant šį projektą atsirado ambicingų užmojų: planuotas naujas kėbulas, šiuolaikiška važiuoklė bei modernios technologijos. Deja, daugelis šių tikslų virto kliūtimis – pradėjus gamybą naujoje Bowling Green gamykloje 1981 metais, iškilo nemažai nesklandumų dėl kompozitinių detalių gamybos, konstrukcijos pakeitimų ir vėlavimų. Gamybos grafikai nesilaikė, kilus vadovybės reikalavimams pakeisti kėbulo konfigūraciją, atsirado papildomų trukdžių. Laiku pagaminti ir išleisti naujos kartos modelį tapo neįmanoma, todėl spręsta atidėti debiutą.
Tam tikros C4 technologijos, tokios kaip kryžminė degalų įpurškimo sistema, nauja keturių pavarų automatinė dėžė ir vientisas galinis stiklas, dar buvo pritaikytos paskutiniojo C3 modelio gamyboje. Galų gale, General Motors nusprendė atidėti C4 startą iki 1984 metų ir pasinaudoti papildomais mėnesiais siekiant užtikrinti kokybę ir inovatyvumą. Šis sprendimas pasiteisino – C4 tapo dideliu žingsniu į priekį ir užtikrino šio modelio ateitį gamintojo asortimente.
Vienintelis išlikęs egzempliorius
Kaip jau minėta, Nacionaliniame Corvette muziejuje saugomas vienintelis tikras 1983 metų Corvette. Ne iki galo žinoma, kodėl šis automobilis liko nesunaikintas, tačiau manoma, jog jis arba buvo pamirštas, arba specialiai paslėptas. Galiausiai dviems metams paliktas stovėti gamyklos aikštelėje, 1985 metais šį automobilį aptiko gamyklos vadovas. Patikrinus važiuoklės numerį paaiškėjo, kad tai – būtent 1983 metų egzempliorius, kurio kodas – 1G1AY0783D5110023.
Norint išsaugoti retą automobilį, jis buvo perkeliamas į uždarą erdvę ir šiek tiek restauruotas: uždėti 16 colių skersmens ratai bei pagražintas specialiu dažymu. Ilgą laiką jis tarnavo kaip gamyklos „talismans“, kol 1994 metais buvo perduotas Nacionaliniam Corvette muziejui per jo atidarymą. Muziejaus specialistai atkūrė pradinę išvaizdą: baltą spalvą, mėlyną interjerą ir sumontavo originalius 38 cm ratlankius, būdingus baziniams C4 modeliams.
Išlikimas iki šių dienų
Nuo 1994 metų vienintelis išlikęs 1983 Corvette eksponuojamas Nacionaliniame Corvette muziejuje. Net ir 2014 metais įvykusio griuvimo metu šis automobilis liko nepažemintas. Kartais muziejaus lankytojai gali pamatyti, kaip šis unikalus egzempliorius palaipsniui juda muziejaus teritorijoje – taip išlaikomas ryšys su legendinio modelio istorija.
