Techninės problemos išryškėjo priartėjus prie stoties
Misijos ekipažas jau anksčiau buvo įtaręs, kad galimi techniniai nesklandumai, nes ankstesni bandomieji nepilotuoti skrydžiai buvo pažymėti traukos variklių trikdžiais. Nepaisant šių nuogąstavimų, skrydis prasidėjo be kliūčių: raketa „Atlas V“ pakilimo metu laikėsi numatyto maršruto, o atskyrus erdvėlaivį pastarasis sėkmingai atliko manevravimo bandymus. Visgi, prie TKS „Starliner“ susidūrė su traukos variklių gedimais, dėl kurių Wilmore’as buvo priverstas pereiti prie rankinio valdymo.
Kai kurių judesių valdymas buvo prarastas
Pasak Wilmore’o, du traukos varikliai tapo nebeveiksnūs artėjimo prie stoties etape. Nedaug trūko, kad, sugedus dar vienam varikliui, būtų visiškai prarasta šešiu kryptimi vykdoma erdvėlaivio kontrolė erdvėje. Tokiomis aplinkybėmis, įprastai, procedūros įpareigoja atsisakyti jungimosi bandymo, tačiau nuspręsta padaryti išimtį. Po dar dviejų variklių gedimų visiškai nebeliko galimybės judėti į priekį, o kosminis laivas tapo praktiškai nevaldomas, negalėjo nei prisišvartuoti, nei pasiruošti grįžimui į Žemės atmosferą.
- Erdvėlaivio valdymas prarastas dėl keturių traukos variklių gedimo
- Nebegalėta atlikti judesių į priekį; kitomis kryptimis dar buvo iš dalies valdoma
- Būtina nuotolinė sistemos atstatymo procedūra, kuri leido atgaivinti du iš nebeveikiančių variklių
Valdymą pavyko atstatyti nuotoliniu būdu
Maitinimo bei valdymo sistemų perkrovimas, inicijuotas misijos valdymo centro specialistų, leido susigrąžinti minimalią kontrolę. Įgulai buvo nurodyta atsitraukti nuo valdymo pulto ir laikinai perleisti kontrolę skrydžio vadovams, kuriems pavyko atkurti dalį prarastų funkcijų. Dėl šios priemonės „Starliner“ buvo vėl valdomas ir atliko suplanuotą prisijungimą prie TKS. Ši situacija pademonstravo kritinę skrydžio valdymo komandos kompetenciją ir parodė, kokią riziką gali sukelti techniniai nesklandumai pilotuojamų kosminių skrydžių metu.
Grįžimo iššūkiai po nesėkmingos misijos dalies
Nors įgulai pavyko saugiai pasiekti TKS, kilusių techninių problemų pasekmės privertė ieškoti papildomų sprendimų. Astronautai negalėjo saugiai sugrįžti su tuo pačiu erdvėlaiviu – jis vėliau, rugsėjo mėnesį, į Žemę buvo parskraidintas be žmonių. Įgula liko stotyje ir laikinai tapo priklausoma nuo kitų tarptautinės stoties gyventojų bei ten esančių transporto priemonių. Galimų nenumatytų situacijų atveju astronautai būtų galėję grįžti viena iš kitų stotyje esančių kapsulių. Galiausiai po devynių mėnesių įgula buvo sėkmingai pargabenta su kita rotacine misija.
