Automobilių gamintojai kritikuoja siūlymą įvesti papildomus uostų mokesčius automobilių gabenimo laivams. Pramonė teigia, kad tokia tvarka padidintų logistikos kaštus ir galiausiai pakeltų automobilių kainas pirkėjams, o kartu įneštų dar daugiau neapibrėžtumo į rinką.
Siūlomas mokestis automobilių transportavimo laivams
Numatoma, kad nuo spalio 14 d. už į uostus atplaukiančius laivus, specialiai pritaikytus gabenti automobilius ir kitas transporto priemones, būtų taikomas mokestis – 14 JAV dolerių už kiekvieną grynąją krovinio toną. Perskaičiavus, tai sudaro apie 13 Eur už grynąją toną. Išimtis būtų taikoma tik tiems laivams, kurie pastatyti vietoje, todėl priemonė pristatoma kaip bandymas skatinti vietinę laivų statybą ir mažinti priklausomybę nuo Azijos laivybos sektoriaus dominavimo.
Šis planas pateiktas vietoje ankstesnės idėjos, kuri buvo sulaukusi dar aštresnės reakcijos: joje buvo numatytas 150 JAV dolerių mokestis už kiekvieną automobilių vienetą, atgabentą laivu, kuris nėra pastatytas vietoje. Tas variantas atšaukiamas dar neįsigaliojęs, todėl automobilių pramonė tai vertina kaip mažesnę blogybę.
Kodėl gamintojai ir asociacijos tam nepritaria
Net ir sumažintas bei kitaip sukonstruotas mokestis, automobilių sektoriaus atstovų vertinimu, iš esmės veiktų panašiai: papildomos išlaidos būtų perkeltos automobilių importuotojams ir gamintojams, o galutiniame etape – pirkėjams. Apie tokią riziką viešai kalba keli pramonės lobistiniai dariniai, tarp jų „Autos Drive America“ ir Korėjos automobilių bei mobilumo asociacija. Susirūpinimą yra išreiškusios ir didelės įmonės, įskaitant „Ford“ bei „Caterpillar“.
Situaciją, anot pramonės, dar labiau komplikuoja nuolat kintanti muitų ir tarifų aplinka, kuri apsunkina kaštų planavimą. Be to, lygiagrečiai svarstomas atskiras siūlymas taikyti papildomus mokesčius dideliems krovininiams laivams, jei jie priklauso, yra eksploatuojami arba iš pradžių pastatyti Kinijoje. Tai didintų bendrą riziką visai jūrų logistikai, nuo kurios priklauso ir automobilių tiekimo grandinė.
Pasaulinė automobilių gabenimo laivų rinka skaičiais
2024 m. jūra buvo pervežta 29 mln. automobilių – tai rekordinis skaičius. Pasaulyje skaičiuojami 836 specializuoti automobilių vežimo laivai, skirti ratuotai technikai (ne konteineriams). Tokios laivyno veiklos bendra prekybinė vertė siekia apie 600 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 552 mlrd. Eur.
Nors Kinija sudaro reikšmingą dalį – apie 20% šių laivų yra pastatyta Kinijoje – didžiausia dalis tenka Japonijai, kuri sudaro apie 47%. Vietoje pastatytų automobilių vežimo laivų indėlis čia beveik simbolinis: 0,1% viso laivyno, t. y. vienas laivas.
Dar vienas svarbus aspektas – statybų portfelis: net 86% šiuo metu statomų automobilių vežimo laivų yra statomi Kinijoje. Dėl šios priežasties politinis siekis mažinti Kinijos įtaką laivybos sektoriuje grindžiamas ne vien deklaracijomis: tyrimas ir vertinimo procesai buvo pradėti anksčiau, o vietinės laivų statybos skatinimas įvardijamas kaip platesnio sutarimo siekis.
Problema: mokestis taikomas ne tik Kinijos laivams
Kritikai pabrėžia du esminius trūkumus. Pirma, bet koks mokestis praktiškai tampa papildoma dedamąja automobilių kainoje, todėl pirkėjas sumokėtų daugiau vien dėl to, kad konkretus automobilis buvo atgabentas laivu, kuriam taikoma rinkliava.
Antra, 14 JAV dolerių (apie 13 Eur) už grynąją toną tarifas būtų taikomas visiems laivams, kurie nėra pastatyti vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jie pagaminti. Tai reiškia, kad tokį patį mokestį gautų ir Japonijoje pastatytas automobilių vežimo laivas. Pramonės logika paprasta: jei tikslas yra mažinti Kinijos laivų statybos įtaką, vienodas apmokestinimas visiems „ne vietiniams“ laivams gali smogti platesniam tiekimo tinklui, o realus finansinis krūvis vis tiek atsidurtų pas galutinį pirkėją.
Raginimas pereiti prie vietinių laivų, kurių praktiškai nėra
Siūlymo autoriai teigia, kad rinkliava turėtų paskatinti automobilių gamintojus rinktis vietoje pastatytus automobilius gabenančius laivus. Tačiau čia susiduriama su realybės problema: tokių laivų beveik nėra, o jų gamybos pajėgumų sukūrimas užtruktų metus. „Autos Drive America“ vertinimu, net ir pradėjus plėsti pajėgumus, prireiktų ilgo laikotarpio, kol laivų pasiūla galėtų pastebimai pakeisti rinką.
Pramonės atstovai taip pat kelia klausimą, ar laivų statyklos apskritai būtų motyvuotos investuoti į tokio tipo laivus, jei pelningesni ir stabilesni yra kiti užsakymai. Tokiu atveju automobilių sektorius neturėtų realios alternatyvos, todėl, įsigaliojus mokesčiams, jam tektų susitaikyti su papildomais kaštais ir juos perkelti į automobilių kainas. Tai, savo ruožtu, mažintų įperkamumą ir galėtų sumažinti pardavimus, o pramonė abejoja, ar toks rezultatas iš tikrųjų padėtų spręsti Kinijos dominavimo jūrinėje logistikoje problemą.
- Siūloma taikyti apie 13 Eur mokestį už grynąją toną automobilių vežimo laivams, jei jie nepastatyti vietoje.
- Ankstesnis planas su mokesčiu už kiekvieną atgabentą automobilį atšaukiamas dar iki įsigaliojimo.
- Pramonė perspėja, kad kaštai būtų perkelti į automobilių kainas ir didintų rinkos neapibrėžtumą.
- Pasaulyje veikia 836 automobilių vežimo laivai, o 2024 m. jūra pervežta 29 mln. automobilių.
- Didžiausią dalį laivų pastatė Japonija (47%), Kinija sudaro apie 20%, o vietinė dalis – tik vienas laivas (0,1%).
- 86% statomų automobilių vežimo laivų šiuo metu statomi Kinijoje, tačiau siūlomas mokestis būtų taikomas visiems „ne vietiniams“ laivams.
