Praėjusią savaitę skaitytojų paklausiau, kuris automobilių gamintojo vadovas, atsidūręs „battle royale“ tipo kovoje, turėtų didžiausius šansus išlikti ir taip nulemti savo įmonės ateitį. Susidomėjimas buvo mažesnis, nei tikėjausi: iš viso sulaukta 18 komentarų, tačiau tik penki iš jų buvo aiškūs, skirtingi ir tinkami atsakymai. Dėl to ši „dienos atsakymo“ apžvalga bus trumpa ir konkreti.
Žemiau – penki vadovai, kuriuos skaitytojai įvardijo kaip realiausius kandidatus laimėti tokio pobūdžio akistatą, ir pagrindiniai argumentai, kodėl jų vardai apskritai atsidūrė sąraše.
Christian von Koenigsegg
Pagal skaitytojų logiką, čia ryškaus favorito vaidmuo atitenka Christianui von Koenigseggui. Argumentas paprastas: toks žmogus, dar prieš prasidedant kovai, greičiausiai sugalvotų techninį pranašumą ir jį pasigamintų iš to, kas po ranka – pavyzdžiui, improvizuotą apsaugos ar kovos kostiumą.
Minima ir tai, kad jis asmeniškai yra sukaupęs 25 su automobiliais susijusius patentus. Skaitytojų vertinimu, iš visų paminėtų vadovų jis labiausiai atitinka „tikro konstruktoriaus“ įvaizdį: tas, kuris teoriškai galėtų pats suprojektuoti ir iki galo surinkti automobilį be išorinių pagalbininkų.
- Pabrėžiamas techninis išprusimas ir gebėjimas praktiškai kurti.
- Išskiriamas didelis patentų skaičius (25).
- Akcentuojamas savarankiškumas: nuo idėjos iki realaus produkto.
Stefan Winkelmann
Kitas skaitytojų pasirinkimas – Stefan Winkelmann. Šiuo atveju akcentuotas ne technologinis, o asmeninis pasirengimas: jis yra buvęs Vokietijos kariuomenės parašiutininkas. Tokio tipo patirtis, skaitytojų nuomone, būtų labai reikšminga situacijoje, kur laimi ne diplomatiškumas, o ištvermė, disciplina ir praktiniai įgūdžiai.
Komentaruose net buvo paminėta jo laikysena ir žvilgsnis – kaip argumentas, kad tai žmogus, kuris stresinėse situacijose nesutrinka.
- Išskiriama karinė patirtis (buvęs parašiutininkas).
- Akcentuojamas psichologinis tvirtumas ir „kietas“ charakteris.
Mary Barra
Mary Barra į sąrašą pateko kaip „tylus, bet pavojingas“ variantas. Skaitytojo mintis – būtent ramūs, mažiau demonstratyvūs žmonės kartais būna tie, kuriuos verta stebėti atidžiau, nes jie nešvaisto energijos įspūdžiui, o veikia efektyviai.
Kartu iškelta ir priešinga prielaida: jei kiti dalyviai atpažintų jos potencialą kaip rimtą grėsmę, jie galėtų bandyti susivienyti ir eliminuoti ją anksti, dar prieš jai įgaunant pranašumą.
- Akcentuojamas ramus, mažai emocijų rodantis tipažas.
- Paminėta rizika, kad konkurentai galėtų veikti išvien prieš stipriausią dalyvį.
Elon Musk
Elono Musko kandidatūra grindžiama tuo, kad jis, skaitytojų manymu, nesilaikytų „garbingų taisyklių“ ir bet kokia kaina ieškotų pranašumo. Kitaip tariant, jis būtų linkęs kovoti ne švariai, o pasinaudoti bet kokiu rastu įrankiu, taktika ar spraga.
Tačiau kartu pasigirsta ir skeptiškas vertinimas: didžioji dalis jo „patirties“ daugiausia siejama su virtualiais žaidimais, o supratimas apie realią apsaugą ir tai, kas iš tiesų yra neperšaunama, gali būti menkas.
- Prognozuojamas polinkis ieškoti pranašumo bet kokiomis priemonėmis.
- Kartu abejojama praktinių įgūdžių realiame konflikte verte.
Lei Jun
Paskutinis skaitytojų paminėtas pasirinkimas – „Xiaomi“ vadovas Lei Jun. Ši idėja remiasi prielaida, kad jis galėtų panaudoti žinias apie mobiliąsias technologijas ir elektronikos ekosistemą tam, kad pasigamintų gudrius, šnipinėjimo filmus primenančius įrenginius ir taip pergudrautų varžovus.
Skaitytojams patiko būtent toks mąstymas: laimi ne vien fizinė jėga, o kūrybiškas planavimas ir techninių sprendimų naudojimas kaip taktinė priemonė.
- Akcentuojamas technologinis kūrybiškumas ir „įtaisų“ idėja.
- Pabrėžiama taktika ir gebėjimas pergudrauti, o ne tiesiog jėga.
