Bjauriausi automobiliai, kuriuos mūsų skaitytojai vis tiek myli

Automobilių dizaino eksperimentai visada rizikingi: kartais netikėta forma tampa sėkmės istorija, o kartais – plačiai kritikuojamu sprendimu. Būna ir taip, kad tas pats modelis vieniems atrodo genialus, kitiems – tiesiog nepakeliamai negražus. Ilgainiui požiūris keičiasi: tai, kas nauja atrodė „keistai“, po kelerių ar keliolikos metų gali pasirodyti visai įprasta, o kai kurie sprendimai net įgauna savotiško žavesio.

Šį kartą surinkti pavyzdžiai – automobiliai, kuriuos nemaža dalis žmonių vadina neestetiškais, tačiau atsiranda ir tų, kurie juos vis tiek mėgsta. Vienus paperka praktiškumas, kitus – charakteris, o dalį tiesiog traukia tas „keistas“ dizainas, kuris neišeina iš galvos. Žemiau – dažniausiai minėti modeliai ir priežastys, kodėl jie vis dar turi gerbėjų.

Kia soul ir nissan juke: keistas dizainas, bet logiška paskirtis

Kia Soul daug kam atrodo per daug kampuotas ir „dėžutės“ formos, tačiau ne visi sutinka, kad jis tikrai negražus. Tuo metu, kai šis modelis išpopuliarėjo, jo įvaizdžiui nemažai įtakos turėjo vieša nuomonė apie gamintoją ir bendra komunikacija, bet pats automobilis dažnai vertinamas kaip visai padorus kasdienis pasirinkimas. Mažas, aukštesnis kėbulas ir hečbeko bei kompaktiško SUV mišinys daugeliui realiai tinka: patogu mieste, salone pakanka vietos, o bagažinė – praktiška.

Nissan Juke šiame kontekste minimas dar dažniau. Net ir tie, kurie pripažįsta, kad jo išvaizda „sunkiai apginama“, vis tiek teigia pajutę trauką: automobilis turi savitą proporcijų ir detalių derinį, o vairavimo įspūdis kai kuriems pasirodo smagus ir lengvas.

• Kia Soul – ne visiems gražus, bet daugeliui logiškai sukomponuotas kasdienai.
• Nissan Juke – pripažįstamai keistas, tačiau daliai vairuotojų charizmatiškas ir patrauklus.

Buick riviera (1995–1999): keistos proporcijos, bet išskirtinė elegancija

1995–1999 metų Buick Riviera dažnai sulaukia priekaištų dėl proporcijų: trumpesnė priekinė dalis, ilga ratų bazė ir masyvesnė galinė dalis, o kėbulo linijos kai kam primena ne automobilių, bet labiau „jūrines“ formas. Vis dėlto būtent tas netipiškas siluetas daliai entuziastų atrodo išskirtinis – ne klasikinis grožis, o charakteringas kupė, kurį arba priimi, arba atmeti.

Chrysler pt cruiser: retro idėja, daug versijų ir pramoginis faktorius

Chrysler PT Cruiser dažnai minimas kaip modelis, kurį kritikuoti lengva, bet mylėti – irgi paprasta, jei turi su juo asmeninių prisiminimų. Kai kuriems jis asocijuojasi su jaunystės kelionėmis ir tiesiog smagiu „cruisinimu“. Prie simpatijų prisideda ir tai, kad gama buvo įvairi: egzistavo kabrioleto versija, buvo siūlomi galingesni variantai su turbina, taip pat pasitaikydavo mechaninės pavarų dėžės. Be to, šiam modeliui netrūko ir papildomos įrangos bei modifikacijų pasirinkimų.

• Retro dizainas, kuris daliai žmonių atrodo žavus, o kitiems – keistas.
• Įvairios modifikacijos: nuo kabrioleto iki galingesnių versijų.
• Platus tiuningo ir papildomų dalių pasirinkimas.

Subaru wrx: ne dėl grožio, o dėl idėjos

Subaru WRX ne visiems atrodo dailus, tačiau noras jį turėti dažnai kyla ne iš estetikos. Tai automobilis, kurio įvaizdis remiasi dinamika, vairavimo pojūčiu ir sportiška dvasia. Kai kurie entuziastai atvirai sako: „negražus, bet vis tiek norėčiau“. Taip pat išskiriamas ir spalvų klausimas – dalis žmonių pasiilgsta ryškesnių gamyklinių atspalvių ir norėtų, kad gamintojai drąsiau siūlytų ne vien pilką, juodą ar baltą.

Fiat multipla: ekstremalus pavyzdys, kurį vis tiek prisimins visi

Fiat Multipla neretai laikomas vienu ryškiausių „negražaus automobilio“ etalonų. Kritika dažniausiai nukreipta į tai, kad dizainas atrodo tarsi sudėtas iš tarpusavyje nederančių sprendimų. Vis dėlto šis modelis turi vieną savybę, kurios trūksta daugeliui automobilių: jo neįmanoma supainioti su jokiu kitu. Būtent todėl dalis žmonių mano, kad po daugelio metų apie jį vis tiek bus kalbama – kaip apie keistą, bet išskirtinį reiškinį. Tokį įspūdį sustiprina ir tai, kad keliuose daugėja panašios stilistikos krosoverių, o Multipla atrodo kaip visiška priešingybė „vienodėjimui“.

Geo metro (pirma karta): pigus, paprastas ir dėl to mielas

Pirmos kartos Geo Metro, ypač kabrioleto versija, minimas su aiškia ironija: jis nėra skirtas sportiškam važiavimui, garsėja minimalia apsauga ir gali atrodyti pernelyg trapus prastesniais keliais. Tačiau simpatijas jam pelno visai kiti dalykai: paprastumas, dažnai labai maža kaina, galimybė rasti versijų su mechanine pavarų dėže ir linksmesnės kėbulo spalvos. Kai kam toks automobilis yra grynas „fun“ – ne dėl racionalumo, o dėl nuotaikos.

• Labai paprasta konstrukcija ir minimalizmas.
• Dažniau pasitaikanti mechaninė pavarų dėžė.
• Spalvos ir „lengvo“ automobilio pojūtis.

Nissan juke: mažumos nuomonė, kad jis visai ne negražus

Įdomu tai, kad dalis vairuotojų apskritai nesutinka su etikete „negražus“. Jiems Juke atrodo tiesiog išskirtinis – galbūt ne klasikinis, bet turintis savą logiką. Kitaip tariant, ne visi jį mėgsta „nepaisydami dizaino“ – kai kurie jį mėgsta būtent dėl dizaino.

Mini cooper coupe jcw: „atbulinė kepurė“, kuri turi gerbėjų

Mini Cooper Coupe John Cooper Works versija dažnai apibūdinama vienu taikliu palyginimu – tarsi automobilis dėvėtų atgal užsidėtą kepurę. Tokia stogo linija ir galinės dalies forma daugeliui atrodo keista, tačiau sportiškas charakteris ir Mini įvaizdis padeda šiam modeliui išlaikyti ištikimų gerbėjų ratą.

Alfa romeo milano: negražiai mielas ir atperkantis garsu

Alfa Romeo Milano iš 9-ojo dešimtmečio kai kam kelia šypseną vien dėl to, kad tas pats gamintojas yra sukūręs ir itin dailių klasikinių modelių. Dalis žmonių prisimena, kad pirmą kartą pamatę šį automobilį jį laikė tiesiog bjauriu, bet laikui bėgant vertinimas suminkštėjo – jis tampa „negražiai mielas“. O svarbiausia, kad entuziastams daug atleidžia mechanika ir emocija: pagreitėjimas ir charakteringas V6 variklio skambesys kai kam užgožia visus kėbulo trūkumus.

Isuzu vehicross: anuomet kritikuotas, dabar – retenybė su charakteriu

Isuzu Vehicross taip pat iš tų automobilių, kuriuos savo laiku daug kas vadino neskoningais, tačiau dalis vairuotojų juos mėgo nuo pat pradžių. Šiandien tokį modelį pamatyti itin reta, todėl jo įvaizdis dar labiau persikelia į „keisto, bet įdomaus“ kategoriją. Prie to paties paminimi ir AMC Gremlin – modeliai, kurie daugeliui nepatiko, bet gerbėjams atrodo puikiai, ypač ryškesnių spalvų ir sportiškesnėse komplektacijose. Papildomo „kietumo“ jiems suteikia ir kilmė iš konceptinių idėjų.

Buick rendezvous: kompromisas, kuris netikėtai pasiteisina

Buick Rendezvous kritikuojamas dėl to, kad atrodo tarsi sustabdytas pusiaukelėje: lyg vienu metu bandytų būti ir krosoveris, ir tradicinis didesnis sedanas. Dėl to kėbulo kampai ir linijos daliai žmonių atrodo keistai suderinti. Visgi praktikoje kai kurie savininkai liko maloniai nustebinti – pasirodo, kad nepaisant išvaizdos, automobilis gali būti visai vykęs kasdienis transportas. Būtent toks asmeninis „netikėtai geras“ įspūdis dažnai ir sukuria simpatiją modeliams, kurie teoriškai turėtų nepatikti.

Chevrolet ssr: nelogiškas, bet keistai traukiantis „neteisingas“ pikapas

Chevrolet SSR neretai apibūdinamas kaip idėja, kuri neturi daug racionalumo: pikapo ir retro stiliaus mišinys, kurio paskirtis ne visiems aiški. Tačiau būtent tas nelogiškumas daliai žmonių ir patinka. Tai automobilis, kurį sunku pateisinti skaičiais ar praktiškumu, bet lengva pamėgti vien už išskirtinumą ir emociją.