Pentagonas užsakė „Boeing“ pagaminti pirmąją naujos kartos karinių palydovų etapą, skirtą branduolinio valdymo, kontrolės ir ryšių užtikrinimui (NC3). Sutarties vertė siekia apie 2,6 mlrd. eurų. Šie palydovai yra platesnės programos „Evolved Strategic SATCOM“ (ESS) dalis ir ateityje turėtų pakeisti dabar naudojamus „Advanced Extremely High Frequency“ (AEHF) ryšio palydovus.
Pagal dabartinį planą pirmiausia bus pagaminti du palydovai, kuriuos numatyta pradėti kelti į geostacionarią orbitą nuo 2031 metų. Taip pat palikta galimybė vėliau įsigyti dar du tokius aparatus, jei bus poreikis ir finansavimas.
Kam reikalingi nauji branduoliniai ryšiai
Nauji palydovai yra didesnio masto karinių pajėgumų atnaujinimo dalis, apimanti ir kuriamas sausumoje bazuojamas balistines raketas „Sentinel“, ir naujos kartos bombonešį B-21. Tačiau net ir moderniausios platformos netenka prasmės, jei krizės metu negauna patikimų nurodymų ir neįmanoma jų perduoti iki reikiamų grandžių.
NC3 ryšių grandinė turi veikti net tada, kai bandoma ją trikdyti arba užblokuoti. Tokia infrastruktūra turi užtikrinti įvairaus tipo ryšį, pradedant realiu laiku gaunamais grėsmių aptikimo duomenimis ir baigiant sprendimų priėmėjų tarpusavio ryšiu, įsakymų perdavimu atsakingiems vadams bei autentifikuotais, šifruotais smūgio patvirtinimais.
- nuolatinį ryšio veikimą net aktyvaus trikdymo sąlygomis;
- minimalų delsos laiką kritiniams pranešimams ir duomenims;
- patikimą šifravimą ir tapatybės patvirtinimo mechanizmus;
- atsparumą techniniams sutrikimams ir tyčiniams bandymams sutrikdyti sistemą.
Nuo prototipų iki „Boeing“ pasirinkimo
Dar 2020 m. karinės institucijos į prototipų kūrimą įtraukė kelias bendroves, tarp jų „Lockheed Martin“, „Northrop Grumman“ ir „Boeing“. Po penkerių metų „Boeing“ pasiūlytas sprendimas buvo pasirinktas kaip pagrindas pirmajai ESS palydovų įsigijimo fazei, o sutartis apima inicialinę programos dalį.
Naujos palydovų grupuotės formavimas
Oficialiai pristatant programą pabrėžta, kad pirmieji keturi palydovai laikomi tik pradžia. Papildomiems įsigijimams ateityje numatytas dar apie 8,4 mlrd. eurų biudžetas, siekiant suformuoti pilną palydovų grupuotę, galinčią užtikrinti ryšį bet kurioje pasaulio vietoje, įskaitant Arktį.
Iki šiol poliariniai regionai nebuvo laikomi teritorijomis, kuriose būtina itin tanki ryšio infrastruktūra, todėl palydovinis padengimas ten dažnai būdavo ribotas. Vis dėlto dėl mažėjančio ledo ploto kai kuriose vietovėse daugėja galimybių laivams veikti šiauriniuose maršrutuose, o tai skatina karinius planuotojus vertinti realius veiksmų scenarijus ir aukščiausiose platumose. Tokiu atveju kritinis klausimas būtų elementarus: ar įmanoma patikimai perduoti ryšio signalą platformoms, veikiančioms atokiose šiaurės zonose, įskaitant povandeninius laivus.
Naudojamos technologijos ir atsparumas trikdymui
„Boeing“ nurodo, kad ESS palydovams bus taikomi sprendimai, artimi tiems, kurie naudojami kuriamuose WGS-11 ir WGS-12 ryšio palydovuose, taip pat technologijoms, taikomoms komercinėje O3b mPOWER palydovų grupuotėje. Be to, teigiama, kad naujieji aparatai naudos itin saugią signalo formą ir įslaptintas technologijas, kurtas bendradarbiaujant su gynybos institucijomis.
Visa tai turėtų sukurti ryšių architektūrą, gebančią atlaikyti bandymus slopinti signalą, trikdyti perdavimą ar kitaip destabilizuoti ryšio kanalus. Jei ateityje į orbitą būtų iškelta pilna grupuotė, papildomą patikimumą suteiktų ir pati skaitinė gausa, nes didesnis palydovų kiekis leidžia lengviau užtikrinti dubliavimą gedimų ar netekčių atvejais.
Kodėl patikimumas čia svarbiausias kriterijus
Tokie palydovai kuriami tam, kad jų neprireiktų naudoti realiame kraštutiniame scenarijuje. Tačiau jei kritinė situacija vis dėlto įvyktų, sistemos veikimas turėtų būti maksimaliai patikimas. Todėl programos sėkmė galiausiai bus vertinama ne pagal pažadus, o pagal tai, ar palydovai bus pristatyti laiku ir ar ryšio sprendimai realiai atitiks atsparumo bei saugumo reikalavimus.
