Šiuo metu „adventure“ tipo turizmas motociklų pasaulyje yra viena karščiausių krypčių – gamintojai varžosi, kas sukurs aukštesnį, universalesnį ir „bekelei labiau pasiruošusį“ modelį. ADV motociklai dažnai vertinami dėl didesnės pakabos eigos ir didelių ratų: tai leidžia komfortiškiau važiuoti prastesne danga ir suteikia realių galimybių žvyrkeliuose ar miško keliukuose, net jei tokio poreikio kasdienybėje beveik nėra. Tačiau ši klasė turi aiškų minusą – dauguma adventure modelių yra aukšti ir sunkūs, todėl pradedantiesiems, žemesnio ūgio vairuotojams ar tiems, kas nori daugiau stabilumo, jie gali pasirodyti nepatogūs ar net gąsdinantys.
„Can-Am“ į šią problemą pabandė atsakyti modeliu „Canyon“ – triračiu, kuris turėtų padaryti „nuotykių“ segmentą prieinamesnį platesniam ratui žmonių. Idėja paprasta: kuo mažiau baimės dėl pusiausvyros, kuo daugiau stabilumo ir kuo „automobiliškesnis“ valdymas. Čia praverčia trijų ratų schema, pavarų perjungimas mygtukais (be sankabos valdymo) ir sujungta stabdžių sistema, valdoma vienu dešinės kojos pedalu. Jeigu iki šiol aukštas, dviračių ADV tipo motociklas atrodė per sudėtingas ar per rizikingas, „Canyon“ iš esmės siūlo kitokią kryptį – mažiau motociklinės rutinos, daugiau nuspėjamumo.
Bandymo metu gamintojas suteikė galimybę išbandyti techniką, pasirūpino logistika ir apgyvendinimu, o važiavimo maršrutas driekėsi kalnuotose vietovėse bei žvyro keliais.
Ką iš tiesų siūlo „Can-Am Canyon“
Išvaizda „Canyon“ labiau primena futuristinę tyrinėjimų transporto priemonę nei klasikinį motociklą. Bazinės „Canyon“ ir „Canyon XT“ versijos siūlomos sidabrinės spalvos, o „Redrock“ komplektacija išsiskiria metalizuota žalia apdaila. Techninė dalis gana aiški: tai lengviau „minkštai bekelei“ pritaikytas triratis su 1,3 l darbinio tūrio 3 cilindrų „Rotax 1330 Ace“ varikliu, išvystančiu 115 AG. Galia perduodama į vieną galinį ratą per pusiau automatinę 6 pavarų dėžę.
Svoris be vairuotojo siekia apie 454 kg, todėl dinamika ir manevringumas neprimena lengvo motociklo – tai ne ta technika, kurią rinktumėtės dėl staigių krypties keitimų ar sportiško pojūčio. Vis dėlto galios ir traukos kasdieniam važiavimui netrūksta, o pati konstrukcija akivaizdžiai orientuota ne į rekordus, o į stabilumą ir kontrolę.
„Canyon“ sukonstruotas „Can-Am Spyder“ platformos pagrindu: išlaikyta triračio važiuoklės koncepcija, tačiau sumontuota kita pakaba ir pritaikytas unikalus kėbulas. Modelis yra aukštesnis, prošvaisa siekia apie 17,3 cm, o priekiniai ratai įrengti toliau į priekį, kad pagerėtų įvažiavimo kampai ir elgsena važiuojant nelygia danga. Priekyje pakabos eiga sudaro apie 25,4 cm, gale – apie 22,9 cm, todėl akivaizdu, kad važiuoklė projektuota turint omenyje žvyrą ir duobes.
Nuotykių temą sustiprina įprasti šios klasės atributai: reguliuojamas priekinis stiklas, paaukštinti vairai, neslystantys pakojai ir daug vietų bagažo tvirtinimui. Kai technika apsineša dulkėmis ir purvu, vizualiai ji tikrai pateisina ADV įvaizdį.
Kaip jis važiuoja realiomis sąlygomis
Nuvažiavus nuo asfalto, „Canyon“ stabilumas tampa pagrindiniu koziriu. Trijų ratų schema leidžia gerokai drąsiau įvažiuoti į posūkius ant žvyro ar kito laisvo pagrindo, nes nebelieka įprastos motociklinės baimės „numesti“ techniką. Toks sprendimas gali net priminti labai gerą bekelės motociklą tuo aspektu, kad greitis žvyrkelyje kartais ateina lengviau nei tikėtumeisi. Vis dėlto didesnis greitis čia ne visada reiškia didesnį malonumą.
Ilgesniame važiavime atsiskleidė kita pusė: nuo pirmų akimirkų už vairo iki kelionės pabaigos nepavyko jaustis visiškai natūraliai. Priekinė dalis dėl dviejų ratų, beveik automobilio pločio, „adventure“ tipo padangų ir vairo mechanikos gali pasirodyti nervinga – net važiuojant tiesiai juntamas tam tikras „trūkčiojantis“ charakteris. Ant žvyro tai kiek sušvelnėja, nes slidi danga dalį aštrumo tiesiog „sugeria“, bet atsiranda kitas veiksnys – stabilumo kontrolės darbas.
Saugumo sistemos čia sukalibruotos gana griežtai. Jeigu stabdant posūkyje vairas pasukamas kiek daugiau, nei sistemai atrodo priimtina, ji gali staigiai suveikti ir papildomai „prispausti“ vieną iš priekinių ratų. Toks netikėtas įsikišimas kelis kartus sukėlė nemalonią įtampą posūkio viduryje, o tai mažina pasitikėjimą ir komfortą.
Didžiausias praktinis priekaištas – stabdymo pedalo dozavimas. Kadangi visi trys stabdžiai sujungti ir valdomi tik dešine koja, subtiliai „pasverti“ stabdymo jėgą, ypač su motocikliniais batais, nėra paprasta. Įprastai važiuojant gatvėje didelė dalis stabdymo atliekama priekiniu stabdžiu rankena, tačiau čia jausmas kitoks: dalinai nuspaudus pedalą kartais atrodo, kad lėtėjimo per mažai, o nuspaudus kiek daugiau – jau beveik pereinama į ribą, kai ratai pradeda artėti prie blokavimo.
Technologijos, įranga ir surinkimo kokybė
Žvelgiant į technologijas, „Canyon“ stovi labai aukštai. Pagrindinis valdymo elementas – apie 26,0 cm įstrižainės jutiklinis ekranas su integruota „Apple CarPlay“. Sistema veikia greitai ir logiškai, o reakcija į prisilietimus palieka geresnį įspūdį nei daugelyje automobilių multimedijų.
Įrangos sąrašas platus ir orientuotas į patogumą bei saugumą. Priklausomai nuo versijos, galima rasti važiavimo režimus, traukos kontrolę, stabilumo kontrolę, atbulinę pavarą, šildomas rankenas ir sėdynes, aktyvią (ar pusiau aktyvią) pakabą, taip pat įvairius daiktadėžių ir bagažo sprendimus. Norėjosi matyti adaptyvią kruizo kontrolę su radaru, ypač turint omenyje kainą, tačiau bendrai sudėjus, įrangos trūkumo čia greičiausiai nepajus dauguma pirkėjų.
Surinkimas ir apdaila paliko solidų įspūdį – detalių suvedimas tvarkingas, medžiagų pojūtis kokybiškas. Matinė apdaila ne visiems patiks, bet šiam modeliui ji tinka. Vizualiai „Canyon“ turi savitą, kiek nestandartinį charakterį, o ratlankiai, ypač „Redrock“ versijoje, atrodo „rally“ stiliaus ir dera prie bendros idėjos. Estetikos prasme šis modelis gali būti stiprus argumentas – būtent dėl vaizdo ir nuotykių įvaizdžio nemaža dalis žmonių ir renkasi ADV techniką.
Kam jis gali tikti, o kam – ne
„Canyon“ paskirtis aiški: suteikti daugiau stabilumo tiems, kurie nori važinėti žvyrkeliais ar lengvesniais takais, bet nenori aukšto, sunkaus dviračio adventure motociklo arba bijo griūti. Šioje vietoje trijų ratų konstrukcija ir „automobiliškesnis“ valdymo principas gali tapti realiu sprendimu.
Tačiau važiavimo pojūčio prasme šis formatas ne visada atperka kompromisus. Subjektyviai jis nesuteikė tokio „gyvo“ ir įtraukiančio valdymo, kokį paprastai duoda dviejų ratų adventure motociklas, o kartu ir nesukūrė tokio saugumo rezervo, kurį įprastai siejame su automobiliu. Jeigu trys ratai – sąmoningas pasirinkimas ir būtent tokios koncepcijos ieškoma, „Canyon“ idėja logiška. Vis dėlto tiems, kas ADV traktuoja kaip vairavimo malonumą, o ne kaip stabilumo paiešką, šis modelis gali pasirodyti per daug kompromisinis.
Kaina ir komplektacijų logika
Įvertinus patirtį, kainos klausimas čia tampa vienu jautriausių. Bazinis „Canyon“ kainuoja apie 23 281 €, tačiau bandymo metu šios versijos išbandyti nepavyko. Pagal pačią idėją, jeigu dažniausiai nevažiuojama su keleiviu ir nereikia vežtis daug papildomo bagažo, bazinė komplektacija tikėtina atliktų didžiąją dalį to, ko iš jos tikimasi.
„Canyon XT“ kainuoja apie 27 430 € ir prideda daugiau praktiškų dalykų: dugno apsaugas, patogesnę keleivio sėdynę, savaime išsilyginančią galinės pakabos oro išankstinę apkrovą, pilną aliuminių dėžių komplektą ir šildomas rankenas. Būtent su XT versija teko praleisti nemažą dalį dienos – ji pasirodė tinkama ilgesniam važiavimui kalnų žvyrkeliais.
„Canyon Redrock“ kainuoja apie 29 732 €. Ši versija išsiskiria žalia spalvine schema, standartine galinio vaizdo kamera ir svarbiausiu techniniu akcentu – KYB pusiau aktyvia „Smart-Shox“ pakaba. Skirtingi pakabos režimai realiai juntami, tačiau kai kurie nustatymai ant asfalto sustiprino nervingumo įspūdį, o kiti atrodė per minkšti ir „siūbuojantys“, kad važiavimas kietesne danga būtų smagus. Bekelėje ši pakaba jaučiasi labiau savo vietoje, bet pasitikėjimo, kurio tikėtasi, iki galo nesuteikė.
Jeigu reikėtų rinktis „Can-Am“ techniką važiavimui bekele, šio formato triratis paliko mažiau įtaigų įspūdį nei kiti gamintojo sprendimai, labiau orientuoti į realų važiavimą bekelės sąlygomis.
