Drifto pilotas Daigo Saito socialiniuose tinkluose pranešė, kad jam buvo neleista atvykti į varžybas „Formula Drift“, o bandymas patekti į šalį baigėsi deportacija. Pasak jo, situacija susiklostė netikėtai, nors autosporte jis dalyvauja seniai ir su kelionių dokumentais dėl tarptautinių renginių yra susidūręs ne kartą.
Saito plačiai žinomas tarp automobilių entuziastų dėl savo nestandartinių projektų ir drifto technikos. Tačiau šį kartą dėmesį patraukė ne automobiliai, o tai, ką jis aprašė apie patirtį oro uoste ir sprendimą jo neįleisti varžytis.
Kodėl, pasak Saito, jam neleido atvykti
Anot sportininko, jam buvo pasakyta, kad su turimu kelionės leidimu (ESTA) jis negali atvykti, nes internete yra nurodoma, kad jis – profesionalus lenktynininkas. Saito teigė manęs, jog dokumentai turėtų tikti, nes jis neketino gauti atlygio vietoje ir pats mokėjo už dalyvavimą renginyje. Vis dėlto jam buvo paaiškinta, kad tokios aplinkybės sprendimo nekeičia.
Taip pat, kaip jis rašė, jam buvo užsiminta, kad situacija galėjo būti vertinama kitaip, jei jis būtų dalyvavęs kaip komandos, registruotos jo šalyje, atstovas. Saito pripažino, kad taisyklės jam pasirodė painios ir sunkiai suprantamos.
Iš to, ką jis pateikė viešai, galima suprasti, jog net ir mokėjimas už dalyvavimą renginyje pareigūnams galėjo atrodyti kaip su profesine veikla susijusi kelionės priežastis, kuriai reikalinga kita viza. Daugiau oficialių detalių, kurios tiksliai paaiškintų sprendimą, jis nepateikė.
Kelionė namo, kuri, pasak jo, buvo dirbtinai apsunkinta
Saito taip pat teigė, kad sugrąžinimo procesas nebuvo paprastas. Vietoje tiesioginio grįžimo jam esą buvo nurodyta skristi maršrutu per Amsterdamą, t. y. kryptimi, kuri jam atrodė visiškai nelogiška, lyginant su įprastu keliu namo. Jo skaičiavimu, bendra kelionė su persėdimais truko apie 60 valandų.
Sportininkas rašė, kad tuo metu prastai jautėsi ir bandė prašyti leidimo už savo lėšas įsigyti bilietą tiesioginiam skrydžiui iš Mineapolio, tačiau, anot jo, į tai buvo sureaguota priešiškai. Jis teigė sulaukęs grasinimų, kad nepaklusus bus panaudotos prievartos priemonės, o bendras elgesys paliko įspūdį, jog su juo elgiamasi kaip su nusikaltėliu.
Papildomi teiginiai apie elgesį su juo
Saito savo įraše nurodė ir daugiau detalių: esą jam neleido pasiimti vaistų, o lydint iki išvykimo vartų jis teigė nuolat raginamas judėti greičiau. Nors galiausiai jis grįžo namo, jis neslėpė, kad patirtis paliko didelį kartėlį.
Savo žinutėje jis taip pat parašė, kad po šios istorijos jam susiformavo ypač neigiamas požiūris į tuo metu buvusią administraciją.
Kas šioje istorijoje kelia daugiausia klausimų
- Saito teigimu, pagrindinė kliūtis buvo tai, kad viešai jis įvardijamas kaip profesionalus sportininkas, todėl turimo kelionės leidimo neužteko.
- Jis sakė tikėjęsis, kad situacija bus paprastesnė, nes pats apmokėjo dalyvavimą ir neplanavo gauti vietinio atlygio.
- Grąžinimo maršrutas per Amsterdamą, kaip jis aprašė, gerokai pailgino kelią namo ir, jo manymu, buvo nelogiškas.
- Jis papildomai tvirtino, kad buvo ribojama galimybė turėti vaistus ir patyrė spaudimą bei grasinimus.
Teksto autorius originaliame šaltinyje pabrėžė, kad natūralu jausti pyktį, kai sprendimas išsiųsti iš šalies priimamas pareigūno nuožiūra, o situacija atrodo neproporcinga žmogui, kuris atvyko tik dalyvauti automobilių sporto renginyje.
