Net ir nedideli veiksniai gali turėti apčiuopiamą poveikį variklio darbui. Pripylus degalų ne ten, kur reikia, arba ilgai važinėjant su savo savybes praradusia varikline alyva, variklis dėvisi greičiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kadangi variklis yra sudėtingas mechanizmas, be tinkamo tepimo jis ima greitai irti. Variklinė alyva svarbi ne tik todėl, kad sumažina trintį ir saugo nuo priešlaikinio detalių nusidėvėjimo – ji taip pat padeda „išnešti“ dalį teršalų, kurie blogina variklio būklę ir našumą. Pavyzdžiui, dyzeliniame variklyje atsirandančios prapūtimo dujos (vadinamasis blow-by), patekusios į karterį ir susimaišiusios su vandeniu, gali sudaryti rūgštines medžiagas, kurios ardo variklio elementus.
Į alyvą patekę nešvarumai (dulkės, purvas), vanduo ar net metalo drožlės palaipsniui mažina jos efektyvumą ir gebėjimą patikimai saugoti vidines variklio dalis. Ilgainiui alyva nebeatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų, o variklio apsauga silpnėja. Kuo ilgiau tokia alyva naudojama, tuo didesnė rizika, kad gedimai pereis iš smulkių į kritinius, o variklis taps nebeeksploatuojamas.
Dažniausi variklinės alyvos teršalai
Dulkės ir purvas kaip abrazyvai
Dulkės bei purvas kenkia ne tik kėbului ar dažams. Šie abrazyvūs teršalai gali patekti į variklį per oro įsiurbimo sistemą ir toliau – į degimo kamerą. Jei įsiurbiamas oras nėra pakankamai filtruojamas, smulkios dalelės patenka į vidų ir gali sukelti sunkiai pataisomą žalą, nes jos veikia kaip švitrinis popierius, greitindamos mechaninį dėvėjimąsi.
Metalo drožlės ir jų poveikis tepimo sistemai
Variklio alyvoje neretai atsiranda ir metalo drožlių. Jos formuojasi natūraliai, kai per laiką nuo besitrinančių, dideliu greičiu judančių detalių atskyla mikrodalelės. Patekusios į alyvą, drožlės gali braižyti ir gadinti svarbias dalis, pavyzdžiui, alkūninį veleną. Be to, jos gali prisidėti prie užsikimšimų, dėl kurių krenta alyvos slėgis, o tai tiesiogiai didina ankstyvo variklio gedimo tikimybę.
Vanduo, rūgštėjimas, korozija ir rūdys
Vanduo tepimo sistemoje yra viena dažniausių korozijos ir rūdijimo priežasčių. Nors variklinė alyva sukurta taip, kad padėtų apsaugoti metalinius paviršius, vandens priemaiša šią apsaugą silpnina ir sukuria sąlygas sparčiau vystytis pažeidimams. Problemai gali pakakti kondensato, susidarančio dėl šalto variklio darbo ypatumų ir prapūtimo dujų, arba aušinimo skysčio nuotėkio, kai jis patenka ten, kur neturėtų.
Kuras alyvoje ir tepimo savybių praradimas
Jeigu alyva pradeda aiškiai skleisti benzino kvapą, tai gali reikšti, kad dalis degalų pateko į karterį – variklio apačioje esantį rezervuarą, kuriame laikoma alyva. Degalai alyvą praskiedžia, todėl sumažėja jos gebėjimas išlaikyti reikiamą tepimo plėvelę. Rezultatas – greitesnis detalių dėvėjimasis ir didesnė ilgalaikės žalos rizika.
Suodžiai, klampos pokyčiai ir nuosėdos
Dar vienas įprastas teršalas – suodžiai. Jie susidaro įprasto variklio darbo metu, kai degimo procese susimaišo degalų, alyvos ir anglies nuosėdų likučiai. Šios dalelės gali patekti į karterį, susimaišyti su švaria alyva ir pakeisti jos klampą. Ilgainiui alyva skyla ir tirštėja, formuodama dumblą (nuosėdas). Kai nuosėdų prisikaupia per daug, jos ima trukdyti tepimui ir alyvos cirkuliacijai, o tai gali baigtis visišku variklio gedimu.
- Dulkės ir purvas veikia kaip abrazyvai ir spartina mechaninį dėvėjimąsi.
- Metalo drožlės braižo svarbias dalis ir gali sukelti užsikimšimus bei alyvos slėgio kritimą.
- Vanduo skatina koroziją, o kartu su prapūtimo dujomis gali prisidėti prie rūgštinių junginių susidarymo.
- Į alyvą patekę degalai ją praskiedžia ir silpnina tepimo plėvelę, didindami variklio nusidėvėjimą.
- Suodžiai ir kitos degimo dalelės keičia alyvos klampą ir lemia nuosėdų (dumblo) formavimąsi.
