Praėjusių metų rugsėjį tyrimų laivas „Blue Heron“, priklausantis Minesotos universiteto Diuluto padaliniui, buvo netikėtai sustabdytas remontui. Iš pradžių viskas atrodė kaip įprastas techninis gedimas: vieno dyzeliniu varikliu sukamo sraigto velenas ėmė skleisti neįprastą triukšmą. Tačiau iškėlus apie 26 m ilgio laivą į doką paaiškėjo kur kas keistesnė detalė – iš vairo mechanizmo veleno zonos ėmė sunktis į degutą panaši, lipni masė.
Šią tamsią, klampią medžiagą laivo techninės priežiūros specialistas surinko į talpą ir perdavė mokslininkams išsamesnei analizei. Tyrimas netrukus parodė, kad tai ne šiaip tepalas ar nuosėdos: masėje gausu gyvybės požymių, o joje aptikta DNR leido identifikuoti iki tol nežinomą mikroorganizmą. Laikinai jam suteiktas pavadinimas „ShipGoo1“.
Kaip paaiškėjo, „tepalas“ buvo gyvas
Atidžiau ištyrus „ShipGoo1“, paaiškėjo, kad mikroorganizmas suklestėjo specifinėje aplinkoje – tamsioje, šiltoje ir beveik be deguonies esančioje vairo veleno mazgo ertmėje. Biologų teigimu, didžiausias netikėtumas buvo tai, kad tokioje medžiagoje apskritai rasta gyvybės, o DNR kokybė pasirodė pakankamai gera tolimesniems tyrimams. Kitaip tariant, veleno tepimo masė pasirodė esanti ne vien techninė medžiaga, o mikroorganizmų kolonija.
DNR analizė parodė, kad mikroorganizmas – iki šiol nefiksuotas
Mokslininkai atliko DNR sekoskaitą ir gautus duomenis sulygino su turimomis tarptautinėmis genetinėmis duomenų bazėmis. Rezultatai patvirtino, kad tai nėra jau žinomas organizmas ar artimas jo atitikmuo. Tyrėjų komanda, kuri specializuojasi ekstremalių sąlygų mikrobiologijoje, pabrėžė, kad žmogaus sukurti „kasdieniai“ techniniai mazgai vis dar yra menkai ištirti kaip terpė mikroorganizmams.
Galimos techninės pasekmės: biologinė korozija ir gedimas
Manoma, kad „ShipGoo1“ yra platesnės mikroorganizmų bendrijos dalis ir gali būti susijęs su vadinamąja biokorozija. Tokie procesai kartais paspartina metalinių detalių irimą, todėl neatmetama, kad mikroorganizmų veikla prisidėjo prie priešlaikinio veleno mechanizmo gedimo. Panašių, nors genetiškai skirtingų, mikroorganizmų anksčiau buvo aptikta natūraliose naftos sankaupose ir gręžiniuose, tačiau konkretus atvejis laivo mazge išsiskiria aplinka ir atsiradimo aplinkybėmis.
Kodėl jie galėjo atsirasti būtent laive
Tyrėjai atkreipė dėmesį į svarbią detalę: vandenys, kuriais plaukioja laivas, yra gerai prisotinti deguonies, o tokios sąlygos šiam organizmui būtų nepalankios. Dėl to viena pagrindinių hipotezių teigia, kad mikroorganizmai galėjo ilgą laiką išlikti neveiklūs pačiame tepale, naudotame velenui sutepti, ir tik vėliau – pasikeitus vidinėms sąlygoms – pradėjo sparčiai daugintis.
Per ankstesnę techninę priežiūrą 2021 m. pabaigoje jokio sunktimosi ar panašių požymių nefiksuota, todėl daroma prielaida, kad per laikotarpį tarp aptarnavimų pasikeitė tepalo arba mazgo vidinės aplinkos parametrai, leidę įvykti mikroorganizmų suaktyvėjimui. Kas tiksliai pasikeitė, kol kas nėra aišku.
Ką šis atvejis sako apie tyrimus ir finansavimą
„ShipGoo1“ istorija mokslininkams tapo pavyzdžiu, kad net netikėtas techninis incidentas gali virsti reikšmingu atradimu, jei yra galimybė skirti laiko ir išteklių tyrinėjimams. Tyrėjai pabrėžė, jog kasdienėje veikloje dažnai dominuoja suplanuoti projektai ir terminai, o tiriamajai „žvalgybai“ paprastai trūksta resursų. Šiuo atveju būtent toks lankstumas leido pastebėti ir išanalizuoti neįprastą reiškinį.
Laikinas pavadinimas ir tolimesni planai
„ShipGoo1“ nėra numatomas galutinis organizmo vardas. Komanda planuoja tęsti tyrimus ir bendradarbiauti su platesne moksline bendruomene, kad vėliau mikroorganizmui būtų suteiktas oficialus pavadinimas. Kol kas laikinas terminas pasirinktas kaip praktiškas žymėjimas, padedantis komunikuoti apie radinį ir išlaikyti aiškų identifikavimą tolimesnėse analizėse.
- Laivo vairo veleno mazge aptikta į degutą panaši masė pasirodė esanti mikroorganizmų terpė.
- Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad tai iki šiol nefiksuotas mikroorganizmas, laikinai pavadintas „ShipGoo1“.
- Manoma, kad kolonija galėjo prisidėti prie gedimo per biokorozijos procesus.
- Hipotezė teigia, kad organizmai galėjo būti „užmigę“ tepale ir suaktyvėjo pasikeitus mazgo sąlygoms po 2021 m. aptarnavimo.
- Planuojami tolimesni tyrimai ir oficialus pavadinimas, kai bus surinkta daugiau duomenų.
