Pikapų priekinės pakabos ilgą laiką buvo paprastos ir primityvios, su standžiomis svirtimis, tvirtais tiltais ir nedaug komforto vairuotojui. Tik po Antrojo pasaulinio karo šiose transporto priemonėse pradėta diegti šiek tiek daugiau patogumų – montuotos apdailos lubos, sinchronizuotos pavarų dėžės, chromuoti elementai. Tačiau pakabos konstrukcijos vis dar liko labai elementarios, kol rinkoje pasirodė naujas pakabos tipas lengviesiems sunkvežimiams.
Pakabos evoliucija: nuo standžios ašies iki nepriklausomų sprendimų
Tradicinė pikapų priekinė pakaba ilgai naudojo vientisą ašį – masyvią svirtį, kuri abiem ratams suteikdavo tą pačią judėjimo amplitudę. Dažniausiai ji būdavo fiksuojama su lapinėmis spyruoklėmis, torsioninėmis juostomis ar amortizatoriais, priklausomai nuo gamintojo sprendimo. Pradėjus ieškoti didesnio vairavimo komforto, buvo pasiūlytas dvigubų svirčių (dvigubos A formos sijos) sprendimas, kuriame kiekvienas ratas gavo po atskirą svirtį ir spyruoklę, sumažindamas šoninius svyravimus. Nors ši technologija nebuvo nauja, pikapuose ji buvo taikyta pirmąkart.
Ford inžinierių atsakas: „Twin I-Beam“ pakabos koncepcija
Tuo metu, kai rinkoje įsitvirtino dvigubų svirčių pakabos sprendimai, Ford inžinieriai pradėjo kurti savo nepriklausomos pakabos tipą. 1959 metais prasidėjusi šios koncepcijos raida įgavo pagreitį, kai konkurentai ėmė siūlyti inovatyvesnius pakabos sprendimus. 1965 metais Ford pristatė „Twin I-Beam“ pakabą, kuri buvo montuojama įvairiuose F serijos sunkvežimių modeliuose dar penkiasdešimt metų.
Konstrukcija: paprasta, tačiau pažangi idėja
„Twin I-Beam“ sistema pagrįsta dviem masyviomis, iš chromolybdeninio plieno kalinėtomis I formos sijomis. Šios sijos tvirtinamos prie išilginės važiuoklės sijos, tačiau viena nuo kitos persidengia. Kiekvienos ašies šarnyras tvirtinamas prie priešingos pusės rėmo – dešinio rato svirtis pritvirtinta prie kairės važiuoklės pusės ir atvirkščiai. Abu ratai papildomai laikomi spiruoklėmis, amortizatoriais bei masyviomis jėgos svirtimis, apsaugančiomis nuo ašies judėjimo pirmyn ir atgal.
Toks sprendimas žymiai pagerino tiek valdymą, tiek važiavimo komfortą, todėl ši pakaba pradėta naudoti visuose F serijos modeliuose – nuo lengviausio iki stipriausių versijų.
Konstrukcijos ypatumai ir galimi trūkumai
Visgi, kaip ir daugelis techninių sprendimų, „Twin I-Beam“ sistema turėjo minusų. Pakabos veikimo principas šiek tiek priminė „swing axle“ tipo ašį, taigi ratų camber kampas kito pakabai judant aukštyn ar žemyn. Šie pokyčiai nebuvo tokie ryškūs kaip kai kuriuose kituose automobilių modeliuose, tačiau jie galėjo sukelti padangų dėvėjimąsi netolygiai bei mažinti prognozuojamą elgesį posūkiuose. Be to, ratų suvedimo reguliavimas buvo sudėtingesnis, ypač kai nusidėvėdavo pakabos elementai.
Ilgalaikė sėkmė ir vėlesni pakeitimai
Nepaisant tam tikrų trūkumų, „Twin I-Beam“ sistema tapo vienu iš sėkmingiausių Ford pakabos sprendimų. Bėgant metams konstrukcija buvo nuolat tobulinama – vietoje senuosius šarnyrus pakeitė modernūs rutuliniai guoliai, o 1980 metais pristatyta nauja visų varančiųjų ratų versija, vadinta „Twin Traction Beam“. Galiausiai ši sistema buvo pakeista lengvesne ir šiuolaikiškesne A formos svirties pakaba, pirmiausia – F-150 modelyje.
- Ilgaamžė konstrukcija užtikrino tvirtumą ir patikimumą
- Daugiau komforto vairuotojui ir keleiviams, palyginti su tradicine ašimi
- Technologiškai progresyvus sprendimas savo laikmečiui
- Vėlesni atnaujinimai pagerino valdymą ir savybes
