Greičiausi kada nors pagaminti gatvėse leidžiami automobiliai

Šiuolaikiniai gatvėms pritaikyti superautomobiliai jau seniai peržengė ribą, kuri anksčiau atrodė neįmanoma: dalis jų gali pasiekti daugiau nei 400 km/h maksimalų greitį. Po tokio važiavimo įprasti greičio apribojimai atrodo neįtikėtinai lėti, tačiau gamintojai ir toliau varžosi dėl greičiausio serijinio automobilio vardo, nuosekliai stumdami aerodinamikos, pavarų perdavimo, akumuliatorių ir važiuoklės valdymo technologijų ribas.

Klausimas, ką reiškia sėsti prie vieno iš greičiausių legaliai keliuose važiuojančių automobilių vairo, neturi vieno atsakymo. Vieni modeliai įspūdį daro absoliučiu maksimaliu greičiu, kiti – rekordiniu įsibėgėjimu ar stabdymo efektyvumu. Žemiau pateikiami greičiausi kada nors sukurti gatvėms legalūs automobiliai ir paaiškinama, kokiais sprendimais jie pasiekė savo rekordus.

Šiame sąraše pateikiami rezultatai remiasi gamintojų informacija, oficialiais pranešimais ir patikimais žiniasklaidos šaltiniais. Įtraukti tik tie automobiliai, kurių maksimalus greitis buvo realiai užfiksuotas bandymuose uždaroje trasoje arba uždarytame viešojo kelio ruože. Dažna praktika – du važiavimai priešingomis kryptimis, kad būtų sumažinta vėjo ir reljefo įtaka; to paties bandymo metu fiksuojamas vienas aukščiausias greitis ir (kai taikoma) dviejų važiavimų vidurkis.

Kas lemia greičiausio gatvėms legalaus automobilio titulą

Vien tik gamintojo deklaruojamas maksimalus greitis dar nėra įrodymas. Nemažai modelių teoriškai ar skaitmeninėse simuliacijose žada virš 500 km/h, tačiau kol nėra patvirtinto bandymo su fiksavimo įranga ir aiškiomis sąlygomis, tokie skaičiai laikomi prognozėmis. Dėl to net ir labai pajėgūs automobiliai, kurie spėja gerinti įsibėgėjimo rekordus, gali netilpti į greičiausiųjų sąrašą vien todėl, kad jų realus maksimalus greitis dar nebuvo patikimai patikrintas.

Kita dažna painiava – įsibėgėjimo rekordai (pvz., 0–97 km/h) ir maksimalus greitis nėra tas pats. Automobilis gali būti fenomenaliai greitas startuojant, bet dėl aerodinamikos, perdavimo santykių ar galios „aukštame“ diapazone nepasiekti 400 km/h ribos. Kad modelis būtų laikomas vienu greičiausių, jis turi turėti praktiškai patvirtintą maksimalų greitį.

Greičiausi gatvėms legalūs automobiliai pagal užfiksuotą maksimalų greitį

Koenigsegg Regera – 402 km/h

2023 m. birželį Örebro oro uoste bandymų metu „Koenigsegg Regera“ užfiksavo įspūdingą rezultatą ne tik maksimaliu greičiu, bet ir dinamika: 0–402–0 km/h pratimą atliko per 29,6 s, pagerindama tuo metu fiksuotą varžovo rezultatą. Šis pasiekimas buvo svarbus ir todėl, kad jį užtikrino hibridinė sistema – tai buvo naujas gamintojo žingsnis tokio lygio greičio kategorijoje.

Automobilio jėgainė sujungia 5,0 l V8 vidaus degimo variklį (1 500 AG) ir tris elektros variklius. Gamintojo sukurta tiesioginės pavaros sistema mažina energijos nuostolius, būdingus tradicinei pavarų dėžei, todėl sukimo momentas perduodamas efektyviau. „Regera“ taip pat išsiskyrė kaip pirmasis serijinis automobilis su 800 V akumuliatoriumi, suteikiančiu iki 670 AG elektrinės galios priedą; rekuperacinis stabdymas energiją grąžina į 4,5 kWh bateriją.

Konstrukcijoje buvo ieškoma automatizavimo sprendimų neauginant masės: naudota pažangi hidraulika, įdiegti automatiniai kėbulo uždarymai ir „minkšto“ pritraukimo mechanizmai. Salone išlaikytas aukštas kokybės lygis – oda dengiamos sėdynės, prietaisų skydelis ir vairas.

McLaren Speedtail – 402 km/h

Greičiausias gatvėms pritaikytas „McLaren“ modelis „Speedtail“ pasiekė 402 km/h per bandymus 4,8 km ilgio tiesiojoje. Gamintojas rezultatą tikrino itin griežtai: neapsiribojo vienu ar dviem važiavimais – buvo atlikta 30 važiavimų, kuriuose automobilis kartojo 402 km/h greitį.

Tokį našumą užtikrina hibridinė pavara: dviejų turbinų V8 dirba kartu su elektros dalimi ir bendrai išvysto 1 036 AG. Automobilis turi 7 pavarų dviejų sankabų transmisiją, o iki 299 km/h įsibėgėja per 13 s.

Aerodinamika šiame modelyje tapo vienu pagrindinių akcentų. Lankstus anglies pluošto kėbulo apvalkalas judant nežymiai deformuojasi, taip optimizuodamas oro srautą. Prie efektyvesnio aušinimo prisideda ortakiai po LED žibintais, nukreipiantys orą į žemos temperatūros radiatorius, o priekiniai ratai turi aerodinaminius dangčius, mažinančius pasipriešinimą.

Czinger 21C – 407 km/h

„Czinger“ deklaruoja, kad „21C V max“ versija turėtų pasiekti 407 km/h, tačiau šis maksimalus greitis dar nebuvo patvirtintas taip, kaip kitų šiame sąraše esančių modelių. Vis dėlto automobilio rezultatai trasose suteikia pagrindo tikėti, kad gamintojo skaičius nėra atsitiktinis: 2021 m. modelis gerino rato laikų rekordus dviejose garsiose trasose, o 2024 m. šiuos rekordus susigrąžino.

Trasų dinamika dažnai leidžia daryti prielaidą, kad turint pakankamai ilgą tiesiąją galima priartėti ir prie deklaruojamo maksimalaus greičio. Papildomo svorio teiginiams suteikė ir 2024 m. pasiektas rezultatas, kai „21C“ buvo įvardytas kaip greičiausias serijinis automobilis kalno įveikimo rungtyje viename iš gerai žinomų greičio festivalių.

Techninė bazė – hibridinė sistema: turbininis V8 derinamas su 800 V elektrine pavara ir atskirais priekiniais varikliais. Galia – 1 250 AG arba pasirenkamai 1 350 AG. 7 pavarų sekvencinė transašio tipo dėžė leidžia 0–97 km/h pasiekti per 1,9 s.

Rimac Nevera – 412 km/h

„Rimac Nevera“ laikomas vienu ryškiausių elektrinių hiperautomobilių: per vieną bandymų dieną jis pagerino 23 skirtingus rekordus, susijusius su įsibėgėjimu, stabdymu ir greičiu. 2022 m. lapkritį bandymų trasoje užfiksuotas 412 km/h maksimalus greitis. 2023 m. modelis pasiekė ir atbulinės eigos greičio rekordą – 275,76 km/h.

Automobilį varo keturi elektros varikliai, bendra galia siekia 1 914 AG, o sukimo momentas valdomas atskirai kiekvienam ratui. Sukimo momento paskirstymo sistema leidžia rinktis važiavimo režimus pagal skirtingas sąlygas ir vairavimo stilių. Prie stabilumo ir masės balanso prisideda 120 kWh H formos baterijos modulis: toks išdėstymas gerina svorio pasiskirstymą ir didina konstrukcijos standumą. Pavaros dalyje naudojamos dvi vienos pavaros transmisijos, prijungtos prie variklių, todėl trauka pasiekiama praktiškai akimirksniu.

Pagaminti tik 150 vienetų, o kiekvienas surenkamas rankomis, siekiant išlaikyti individualumą ir kuo mažesnę masę. Lengvi aliumininiai mechaniniai komponentai, anglies pluošto apdailos detalės, skysčiu aušinama baterija ir anglies pluošto konstrukcija leidžia išlaikyti maždaug 2 268 kg masę ir artimą 50:50 svorio pasiskirstymą.

SSC Ultimate Aero TT – 413,77 km/h

2007 m. rugsėjį uždarytame greitkelio ruože „SSC Ultimate Aero TT“ trumpam tapo greičiausiu gatvėms legaliu automobiliu: vieno važiavimo metu užfiksuota 413,77 km/h riba, o dviejų važiavimų vidurkis siekė 411,58 km/h. Matavimai buvo atlikti naudojant jutiklių ir palydovinių duomenų sistemą. Nors lyderio pozicija išsilaikė tik kelerius metus, gamintojas po titulo praradimo 2010 m. greitai nukreipė dėmesį į dar greitesnio modelio kūrimą.

Techninė pusė įspūdinga ir pagal emisijų reikalavimus leidžiamą galią: viduryje montuojamas V8 su dviem turbinomis išvysto 1 183 AG. Maksimalus sukimo momentas – iki 1 483 Nm, o į galinius ratus jis perduodamas per 6 laipsnių mechaninę pavarų dėžę, orientuotą į stabilų darbą dideliu greičiu.

Modelis buvo gaminamas nedidele serija – iš viso pagaminti 24 automobiliai, todėl jis laikomas itin retu. Greta greičio akcentų buvo numatytos ir komforto detalės, pavyzdžiui, 10 garsiakalbių garso sistema ir galinio vaizdo kamera, palengvinanti parkavimą.

Bugatti Veyron 16.4 Super Sport – 434,23 km/h

2010 m. serijinių automobilių greičio rekordas atiteko „Bugatti Veyron 16.4 Super Sport“, kai bandymų trasoje buvo pasiektas 434,23 km/h maksimalus greitis. Tą pačią dieną dviejų važiavimų vidurkis siekė apie 431,20 km/h, todėl rezultatas buvo laikomas tvirtai pagrįstu.

Pavadinime esantis „16.4“ tiesiogiai susijęs su technika: automobilis turi 16 cilindrų variklį su keturiomis turbinomis. 8,0 l W16 agregatas išvysto iki 1 200 AG, dirba su 7 pavarų dviejų sankabų transmisija ir perduoda galią visiems keturiems ratams. Įdomu tai, kad variklio blokas nėra gerokai didesnis už V12, be to, jis pagamintas iš lengvų medžiagų.

Greitį leido pasiekti ne tik galia, bet ir kompleksinis aero- bei mechanikos sprendimų derinys: stogo ortakių sistema gerina oro srautą ir vėdinimą, galinis dvigubas difuzorius padeda aerodinamikai. Nuo kuro įpurškimo siurblių iki specialiai parinktų padangų ir didelio našumo stabdžių – viskas buvo projektuota taip, kad automobilis stabiliai važiuotų ekstremaliais greičiais.

Hennessey Venom GT – 435,31 km/h

Gamintojas teigia, kad teoriškai „Venom GT“ galėtų priartėti prie 528 km/h, tačiau toks skaičius nėra patvirtintas realiais bandymais. Vis dėlto oficialiai fiksuotame teste užfiksuotas 435,31 km/h maksimalus greitis. Be to, 2014 m. vasarį automobilis įvardytas kaip greičiausias gatvėms legalus hiperautomobilis su mechanine pavarų dėže. Reikia atkreipti dėmesį, kad jo gamyba buvo labai ribota ir baigėsi dar nepasiekus 30 vienetų ribos.

7,0 l V8 variklis išvysto 1 244 AG ir 1 566 Nm, o galiniams ratams galią perduoda turbinų komplektas, gerinantis reakciją ir didinantis trauką. 6 pavarų mechaninė transmisija pagaminta iš lengvo aliuminio, o 3,36:1 galinis perdavimo santykis parinktas taip, kad būtų išlaikomas tikslus kontrolės jausmas dideliu greičiu.

Nors pagrindinis tikslas buvo maksimalus greitis, interjerui taip pat skirta dėmesio. Buvo siūloma papildoma garso sistema, sukurta muzikanto Steveno Tylerio, o individualizuoti salono elementai parenkami pagal kiekvieno pirkėjo užsakymą ir kuriami bendradarbiaujant su Stefano Ricci.

9ff GT9 – 437 km/h

„9ff GT9 V max“ šiame kontekste laikomas vienu labiausiai diskutuotinų modelių, nes oficialiame 2014 m. bandyme automobilis neparodė viso potencialo, o dažniausiai cituojamas maksimalus greitis pateikiamas gamintojo duomenyse. Gamintojo informacijoje nurodoma 437 km/h riba. Taip pat buvo minimas kliento registracijos žurnalo įrašas, kuriame 2013 m. fiksuotas toks pats greitis greitkelyje.

Nepriklausomai nuo diskusijų dėl bandymo aplinkybių, techninė dalis paaiškina, kodėl toks greitis apskritai įmanomas: 4,2 l darbinio tūrio šešių cilindrų variklis išvysto apie 1 400 AG. Modelis sukurtas remiantis „Porsche 911“ architektūra, tačiau modifikacijų apimtis didelė – siekta mažos masės ir kuo geresnės aerodinamikos.

Masę mažina anglies pluošto kėbulas, durys ir variklio dangtis. Lygi dugno konstrukcija, anglies pluošto oro įsiurbimo ir išleidimo kanalai bei kėbulo forma optimizuoja oro srautus, kurie tampa kritiškai svarbūs artėjant prie 400 km/h ir daugiau.

Bugatti Chiron Super Sport – 440,01 km/h

2019 m. ikiserijinis „Chiron“ bandymuose buvo pasiekęs 490,95 km/h, tačiau kadangi tai nebuvo serijinis automobilis, šis rezultatas į oficialiai skaičiuojamus serijinių modelių pasiekimus neįtraukiamas. 2021 m. serijinis „Bugatti Chiron Super Sport“ patvirtino 440,01 km/h maksimalų greitį ir taip užsitikrino vietą tarp pačių greičiausių gatvėms legalių automobilių.

Šis modelis išsiskiria tuo, kad turi 16 cilindrų variklį – vienintelį tokio tipo šiuolaikinėje gamyboje. 8,0 l agregatas su keturiomis turbinomis išvysto 1 578 AG ir dirba su 7 pavarų dviejų sankabų transmisija. Įsibėgėjimas 0–97 km/h trunka 2,4 s, o aukštų sūkių charakteristika derinama su subalansuota pakaba, kad automobilis išliktų valdomas net viršijant 402 km/h.

Galinėje dalyje išmetimo sistema sukomponuota taip, kad primintų naikintuvo išdėstymą – toks sprendimas pasirinktas ne vien dėl išvaizdos, bet ir dėl specifinio garso. Aerodinamiką gerina priekinėse sparnų dalyse integruotos angos, oro užuolaidų sprendimai, taip pat specialiai šiam modeliui pritaikytos padangos ir lengvi ratlankiai.

Koenigsegg Agera RS – 457,30 km/h

2017 m. lapkritį uždarytame viešojo kelio ruože „Koenigsegg Agera RS“ pasiekė 457,30 km/h maksimalų greitį. Tą pačią dieną dviejų važiavimų vidurkis siekė 447,14 km/h, todėl rekordas buvo laikomas vienu įtikinamiausių savo kategorijoje.

Variklis – 5,0 l V8 su dviem turbinomis, išvystantis 1 360 AG. Naudojama sauso karterio tepimo sistema ir dvi viršutinės skirstymo velenų galvutės. 7 pavarų transmisija turi automatinio perjungimo režimą, o „mentelės“ prie vairo leidžia keisti pavaras greitai ir tiksliai. Galia efektyviai išnaudojama dėl aukštos įtampos uždegimo sistemos, o elektroniniu būdu reguliuojama pakaba leidžia keisti prošvaisą pagal poreikį.

Pagaminti tik 25 vienetai, todėl realiame eisme šis automobilis itin retas. Nors jis atitinka važiavimo keliuose reikalavimus, konstrukcija akivaizdžiai orientuota į greitį: maža masė, priekinis skeltuvas ir aerodinaminiai elementai, taip pat dinaminė dugno sklendžių sistema padeda stabilumui dideliu greičiu.

SSC Tuatara – 474,75 km/h

2022 m. gegužę bandymų metu „SSC Tuatara“ pasiekė 474,75 km/h ir taip įsitvirtino kaip greičiausias tuo metu rinkoje siūlytas gatvėms legalus automobilis. Šis skaičius mažesnis nei 2020 m. pabaigoje komandos viešai minėta 532 km/h reikšmė, tačiau patvirtintas 474,75 km/h rezultatas vis tiek išlieka išskirtinis.

Greitį lėmė kelių sričių visuma: aptaki aerodinamika, tikslus suderinimas, valdymo stabilumas ir ypač galingas variklis. Jėgainė kurta nuo nulio kartu su „Nelson Racing Engines“, kad atitiktų hiperautomobilio reikalavimus. Viduryje montuojamas V8 su dviem turbinomis dirba su 7 pavarų transmisija, kuri turi pažangias funkcijas ir gali automatiškai įjungti pavaras beveik momentiniu perjungimo greičiu. Maksimali galia siekia 1 750 AG, todėl automobilis pasižymi itin sparčiu įsibėgėjimu ir išskirtiniu greičio rezervu.

Kėbulo linijos kuriamos taip, kad automobilis kuo lengviau „pjautų“ orą, o 0,279 oro pasipriešinimo koeficientas mažina aerodinaminius nuostolius. Anglies pluošto konstrukcija padeda išlaikyti sausą masę mažesnę nei 1 361 kg, kas yra vienas svarbiausių veiksnių siekiant tokio maksimalaus greičio.