Didėjant žmonijos siekiui tyrinėti kosmosą ir rengiantis grįžti į Mėnulį, organizacijos ieško sprendimų, kaip maksimaliai efektyviai panaudoti turimus išteklius. Automobilių gamintoja „Honda“ pristato savo sukurtą vandens elektrolizės technologiją, skirtą kosmoso aplinkai, kuri artimiausiu metu bus išbandyta Tarptautinėje kosminėje stotyje. Pagrindinis šios technologijos tikslas – užtikrinti gyvybinių išteklių tiekimą būsimose Mėnulio bazėse.
Honda cirkuliacinio energijos ciklo sistema
„Honda“ sukurta regeneracinė kuro elementų sistema sudaro uždarą ciklą, kurio metu švariai ir tvariai gaminami vandenilis, deguonis bei elektra. Šios technologijos veikimo principas priklauso nuo paros meto sąlygų Mėnulio paviršiuje:
- Dienos metu energiją tiekia saulės šviesa, kuri naudojama vandeniui suskaidyti į vandenilį ir deguonį.
- Naktį sistema suvartoja pagamintą vandenilį ir perteklinį deguonį elektros gamybai, o kaip šalutinis produktas susidaro vanduo. Tokiu būdu uždaras ciklas nuolat aprūpina bazę reikiamais ištekliais.
Technologijos bandymai kosmose
Kai „Honda“ branduolinis kuro elementas bus nugabentas į Tarptautinę kosminę stotį, inžinieriams bus sudarytos sąlygos patikrinti jo patikimumą ir efektyvumą nesvarumo būsenoje. Šis bandymų etapas vykdomas bendradarbiaujant su privačia kompanija „Sierra Space“, kuri kuria naują bepilotę krovininę erdvėlaivio sistemą „Dream Chaser“. Planuojama, kad pirmasis bandomasis „Dream Chaser“ skrydis į kosminę stotį įvyks dar šiais metais.
Kiti sprendimai aprūpinti energija Mėnulyje
Be „Honda“ kuro elementų, planuojama Mėnulio bazės infrastruktūrą aprūpinti ir branduoliniu reaktoriumi, kurio galia sieks 40 kilovatų. Šios iniciatyvos vystymui yra pasitelktos didžiosios inžinerinės kompanijos. Planuojama, kad pastatyta maža jėgainė užtikrins pastovų elektros tiekimą kosminėse gyvenvietėse.
Honda kuro elementų reikšmė Mėnulio bazėse
Net ir įrengus branduolinį reaktorių, alternatyvios kuro elementų sistemos turės didelę reikšmę deguonies ir vandens gamybai, kurie yra būtini žmogaus gyvybei užtikrinti tolimoje kosmoso stotyje. Didžiausias iššūkis lieka – ar ir kada bus įgyvendintas Mėnulio bazės projektas. Dėl techninių nesklandumų su pagrindinių starto sistemų bei raketų kūrimu, planuojama, kad pirmoji Mėnulio habitato dalis galės būti pastatyta tik 2033 metais per „Artemis VIII“ misiją.
