Karinės oro pajėgos laikinai sustabdė bendrą bandymų programą su „SpaceX“, kuria siekta sukurti hipergarsinę krovininę raketą, galinčią per 90 minučių nugabenti iki 100 tonų krovinio į bet kurią pasaulio vietą. Sprendimas priimtas po to, kai kilo aplinkosauginiai nuogąstavimai: planuoti nusileidimai galėjo kelti grėsmę saugomoms jūrinių paukščių populiacijoms atokioje Ramiojo vandenyno saloje.
Idėja buvo ambicinga – sukurti logistikos sprendimą, kuris pagal greitį prilygtų moderniausioms raketų technologijoms. Vis dėlto institucijos pripažino, kad planuojama bandymų vieta yra jautri ekosistema, todėl projektas šioje teritorijoje kol kas nestumiamas į priekį.
Bandymų aikštelė ir numatytas nusileidimų dažnis
Pagal pirminį sumanymą turėjo būti įrengtos dvi nusileidimo aikštelės Džonstono atole, esančiame maždaug 1 287 km į pietvakarius nuo Honolulu. Skelbta, kad infrastruktūra būtų pritaikyta iki dešimties nusileidimų per metus. Tačiau teritorija turi saugomo jūrinių paukščių prieglobsčio statusą, todėl bet kokia intensyvesnė veikla čia vertinama itin atsargiai.
Kodėl hipergarsinis nusileidimas kelia papildomą riziką
Hipergarsiniai aparatai skraido greičiau nei penkis kartus viršijant garso greitį – tai atitinka maždaug 6 116 km/val. Tokiems greičiams būdinga didelė kinetinė energija, todėl saugus sulėtinimas ir tikslus nusileidimas yra techniškai sudėtingi. Būtent dėl to buvo keliamas klausimas, ar bandymų metu neišaugtų avarijų, sprogimų ar stipraus smūginio poveikio rizika, kuri galėtų pakenkti paukščiams ir jų perimvietėms.
Aplinkosauginiai veiksmai ir dokumentų prašymai
Birželį biologinės įvairovės apsaugos organizacija, dirbanti su nykstančių rūšių klausimais, kreipėsi į teismą, siekdama gauti su projektu susijusius viešuosius dokumentus. Ieškinys buvo nukreiptas ir į atsakingas institucijas, susijusias su laukinės gamtos apsauga. Pagrindinis argumentas – bandymų veikla vyktų vietoje, kuri yra svarbi saugomoms paukščių rūšims.
„SpaceX“ reputacija dėl poveikio aplinkai
Šis sustabdymas įvyko platesniame kontekste, kai „SpaceX“ veikla ne kartą buvo siejama su aplinkosauginiais ginčais. Anksčiau žiniasklaidoje buvo aprašyta, kad vieno „Starship“ paleidimo metu buvo sunaikinti keli paukščių lizdai, įskaitant jautrių migruojančių rūšių perimvietes. Tokie atvejai buvo pristatyti ne kaip pavieniai incidentai, o kaip pasikartojanti problema, siejama su dideliu paleidimų tempu.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į viešus bendrovės vadovo pasisakymus, kurie buvo vertinami kaip menkinantys laukinei gamtai daromą žalą, nors pačiuose pasisakymuose pripažįstama, kad incidentai sukėlė neigiamų pasekmių.
Problemos neapsiriboja vien laukine gamta
Kritika „SpaceX“ adresu buvo nukreipta ir dėl nesėkmingų bandymų padarinių žmonėms bei infrastruktūrai. Buvo nurodoma, kad po nepavykusių „Starship“ paleidimų raketos nuolaužos pasiekė gyvenamas teritorijas ir kranto zonas, o tvarkymo našta teko vietos bendruomenėms. Be to, civilinė aviacija kartais priversta koreguoti skrydžių planus trumpu įspėjimu, kad orlaiviai nepatektų į potencialiai pavojingas zonas, kuriose gali kristi fragmentai.
- Karinė hipergarsinio krovinio idėja siekė iki 100 tonų pervežimo per 90 minučių.
- Bandymų vietoje planuotos dvi nusileidimo aikštelės ir iki 10 nusileidimų per metus.
- Teritorija yra saugomas jūrinių paukščių prieglobstis, todėl kilo grėsmės perimvietėms.
- Hipergarsiniai greičiai (apie 6 116 km/val.) didina sudėtingo nusileidimo ir incidentų riziką.
- „SpaceX“ ankstesni paleidimai buvo siejami su lizdų sunaikinimu, nuolaužomis ir papildomais trikdžiais aviacijai.
