Transporto organizavimas ir eismo problemos daro tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jeigu rimtai siekiame geresnių gyventojų sveikatos rodiklių, būtina peržiūrėti ne tik medicinos, bet ir miestų planavimo sprendimus. Lietuvoje miestų struktūra dažnai skatina naudotis asmeniniais automobiliais, o pėsčiųjų ir viešojo transporto infrastruktūra plėtojama lėčiau, nei galėtų pageidauti visuomenė.
Patogus susisiekimas ir jo įtaka sveikatai
Daugelyje gyvenamųjų rajonų dominuoja žemų užstatymo tankumas bei atskirtos gyvenamųjų ir komercinių erdvių zonos. Tai lemia, kad gyventojai dažnai pasirenka keliones automobiliu net ir trumpiems atstumams. Toks judėjimo modelis neigiamai veikia fizinę gyventojų būklę. Tyrimai rodo, kad glaudžiai išvystyta, pėsčiomis ar dviračiu lengvai pasiekiama infrastruktūra prisideda prie mažesnės nutukimo ir lėtinių ligų rizikos. Pridėtinė vertė – mažėja priklausomybė nuo automobilio, daugėja fizinio aktyvumo kasdienybėje.
Kodėl automobilių spūstys didina greito maisto vartojimą?
Greitas maistas dažnai asocijuojamas su patogumu, tačiau retai vertinamas kaip sveikas pasirinkimas. Ekspertai pabrėžia, kad nuolatinės kelionės automobiliu didina greito maisto vartojimo tikimybę. Vienas naujausių tyrimų nustatė, kad didėjantis transporto srautas koreliuoja su 1% greito maisto parduotuvių lankomumo augimu, nes žmonės, susidūrę su spūstimis, dažniau renkasi greitus ir nesveikus užkandžius kelionės metu. Lygiagrečiai ši tendencija mažina apsilankymų maisto prekių parduotuvėse skaičių, todėl šeimos rečiau gamina maistą namuose ir valgo sveikiau.
Kelionės automobiliu — grėsmė fizinei būklei
Ankstesni tyrimai, apžvelgę įvairių miesto sričių užstatymo mišrumą, pastebėjo, kad tose vietovėse, kur komercinės, gyvenamosios ir pramoninės zonos išdėstytos glaudžiau, gyventojai rečiau susiduria su nutukimu. Tyrimo duomenimis, vos viena papildoma valanda automobilyje kasdien gali padidinti nutukimo tikimybę 6%, o kiekvienas nueitas papildomas kilometras per parą — sumažinti ją beveik 5%. Tai reiškia, kad miestų planavimas, orientuotas į skirtingų funkcijų artumą ir judėjimo alternatyvas, tiesiogiai prisideda prie visuomenės sveikatos rodiklių gerėjimo.
- Ilgesnis buvimas automobiliuose didina nutukimo riziką.
- Kuo daugiau gyventojai vaikšto, tuo geresni jų sveikatos rodikliai.
- Mišraus užstatymo teritorijos skatina fizinį aktyvumą.
Stresas kelyje ir jo padariniai
Vairavimas dideliuose srautuose sukelia ilgalaikį stresą, kuris neigiamai veikia savijautą. Psichologai įspėja, kad lėtinis stresas gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais negalavimais. Lyginant keliones viešuoju transportu ir automobiliu, nustatyta, kad vairuotojai dažniau jaučia padidėjusį stresą bei blogesnę nuotaiką palyginti su tais, kurie renkasi traukinius ar autobusus. Net ir tiems, kurie nenori gyventi didmiestyje, būtų naudinga miestų aplinka, kurioje darbo ar kitų kasdienių tikslų galima pasiekti ne tik nuosavu automobiliu.
Kryptingas judumo planavimas — nauda visiems
Sutikimą su pokyčiais, tokiais kaip komercinių objektų artinimas prie gyvenamųjų zonų ar viešojo transporto plėtra, išreikšti nelengva, tačiau tai ilgalaikėje perspektyvoje turi aiškią naudą visuomenės sveikatai. Kiekvienas, siekiantis geresnių sveikatos rodiklių, gali aktyviau įsitraukti į viešus svarstymus, kad miestų planavimo sprendimai būtų orientuoti į gyventojų poreikius, o ne vien į automobilių patogumą. Toks požiūris leistų ne tik mažinti sergamumą, bet ir atvertų daugiau galimybių mėgautis laisvalaikiu tiems, kurie vertina automobilius bei norėtų mėgautis laisvesnėmis gatvėmis.
