Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže, kartais nutinka vadinamasis „money shift“ – netyčinis perjungimas į netinkamai žemą pavarą. Judesys svirtimi būna nedidelis, tačiau pasekmės varikliui gali būti labai brangios. Toks klaidingas perjungimas gali sukelti rimtus gedimus, kurių remontas neretai kainuoja kelis tūkstančius eurų. Kad būtų aiškiau, verta paaiškinti, kaip tarpusavyje susiję pavaros, greitis ir variklio sūkiai (rpm).
Kaip veikia pavaros ir sūkių diapazonai
Dauguma mechaninių pavarų dėžių turi penkias priekines pavaras, taip pat neutralią ir atbulinę. Kiekviena pavara yra skirta tam tikram važiavimo režimui ir atitinka panašų sūkių intervalą, tik iš skirtingų greičių. Iš vietos ar išvažiuojant iš kiemo dažniausiai pasirenkama pirma pavara, o greičiui augant perjungiama į aukštesnes.
Tipiniai perjungimo taškai, kai tachometras rodo maždaug 2 500–3 500 aps./min., dažnai atrodo taip:
- iš 1 į 2 pavarą – apie 24 km/val.
- iš 2 į 3 pavarą – apie 40 km/val.
- iš 3 į 4 pavarą – apie 60 km/val.
- iš 4 į 5 pavarą – apie 80 km/val.
Iš pirmo žvilgsnio skirtumai atrodo nedideli, nes sūkių zona panaši. Vis dėlto kiekviena pavara atlieka skirtingą funkciją, todėl jų supainiojimas gali kainuoti brangiai.
Kas įvyksta per „money shift“
Dažnas scenarijus: vairuotojas ketina perjungti į ketvirtą pavarą, kad tolygiai pagreitėtų ir sumažintų sūkius, tačiau netyčia įjungia antrą. Tuomet variklio sūkiai staigiai šoka į viršų – maždaug iki 10 000 aps./min. Dauguma serijinių variklių nėra suprojektuoti tokiai apkrovai, todėl pasekmės gali būti katastrofiškos.
Problema kyla todėl, kad neteisingai pasirinkta pavara priverčia variklį būti „užsuktą“ gerokai virš raudonos zonos (redline). Jei sūkiai trumpam paliečia ribą, tai ne visada baigiasi gedimu. Tačiau ilgiau išlaikyti variklį virš leistinos ribos yra pavojinga: greitėja dėvėjimasis, o tam tikrais atvejais gali prasidėti vožtuvų valdymo sutrikimai.
Kodėl per dideli sūkiai gali sugadinti variklį
Dideli sūkiai gali sukelti reiškinį, vadinamą vožtuvų „plaukiojimu“ (valve float). Kad suprastume, kas tai yra, reikia trumpai paaiškinti, kaip dirba vožtuvų mechanizmas.
Variklyje yra detalė, vadinama keltuvu (lifter), kuri perduoda judesį nuo skirstomojo veleno (camshaft) į vožtuvus. Skirstomasis velenas atidaro ir uždaro cilindrų vožtuvus, kad į degimo kamerą patektų oras, o vėliau įvyktų degimas, generuojantis galią. Kai sūkiai per dideli, vožtuvai gali nebespėti tiksliai sekti numatyto judesio. Tokiu atveju keltuvai gali „išsimušti“ iš įprasto darbo režimo, atsiranda uždegimo pertrūkiai, o blogiausiu atveju pažeidžiamas vožtuvų mechanizmas ir stūmokliai.
Tokio tipo klaida gali atrodyti smulkmena, tačiau realybėje ji gali baigtis itin brangiu remontu. Jei vis tiek planuoji rinktis automobilį su mechanine pavarų dėže, pravartu iš anksto pasidomėti, kokie modeliai yra tinkamesni mokantis „mechanikos“ valdymo ir kodėl.
