Viename itališkų automobilių susitikime, kur vienoje vietoje buvo galima pamatyti labai skirtingus eksponatus – nuo modernių superautomobilių iki retų klasikinių modelių – labiausiai nustebino ne ryškiausi vardai, o beveik pamirštas itališkas visureigis „Laforza“. Šiandien tokios būklės „Laforza“ pamatyti itin sunku, todėl jis išsiskyrė net ir bendrame, įvairių automobilių kupiname fone.
Ištakos: nuo „Magnum“ iki „Laforza“
Šio modelio istorija prasidėjo Italijoje, kur kėbulų gamintojas „Rayton-Fissore“ sukūrė visureigį, iš pradžių žinomą „Magnum“ vardu. Pirmoji idėja buvo orientuota į karinės paskirties poreikius, tačiau galutiniame variante automobilis tapo serijiniu ir prekyboje pasirodė 1985 metais.
„Magnum“ konstrukcija iš dalies rėmėsi „Iveco“ sprendimais, o jo charakteris buvo gana „sunkvežimiškas“. Priklausomai nuo versijos, montuoti skirtingi varikliai: turbodyzelis, kompresorinis keturių cilindrų „Lancia“ agregatas arba „Alfa Romeo“ V6. Vis dėlto salone netrūko komforto – buvo naudojamos odos apdailos detalės, todėl automobilis taikėsi ne vien į utilitarinę nišą.
Kurdama versiją prestižiškesniam segmentui, gamykla pasirinko kitą kryptį: „Magnum“ buvo pervadintas į „Laforza“, gavo V8 tipo benzininį variklį ir papildomų pakeitimų, kad galėtų rimčiau konkuruoti su tokiais klasės etalonais kaip „Range Rover“.
Itališkas dizainas, konstrukcija ir surinkimo specifika
„Laforza“ dizainą parengė Tomas Tjaarda, dirbęs „Pininfarina“, todėl automobilis išlaikė itališką proporcijų ir formų pojūtį, nors techninė dalis buvo orientuota į kitus reikalavimus. Prekyboje šis modelis pasirodė 1989 metais su 5,0 l V8 varikliu. Pavarų grandinėje buvo 4 laipsnių automatinė dėžė su greitintuve, o keturių varančiųjų ratų sistemai naudotas „Selec-Trac“ tipo paskirstymo mazgas.
Lyginant su „Magnum“, „Laforza“ buvo patobulintas važiuoklės komponentais, taip pat perdirbtas išorės ir vidaus apipavidalinimas, siekiant „civilizuotesnio“ įspūdžio. Standartiškai buvo vairo stiprintuvas, stabdžių stiprintuvas, priekyje montuojami diskiniai stabdžiai, gale – būgniniai.
Įdomi ir gamybos schema: važiuoklės bei salono elementai buvo gaminami Italijoje, tačiau galutinis surinkimas vyko Braitone (Mičigane).
Variklių ir pavadinimų kaita vėlesniais metais
Vėlesnėse gamybos laidose „Laforza“ gavo kitus V8 variantus, o pasirinktinai buvo siūlomas ir kompresorius. Po įmonės pertvarkos 1998 metais modelis pervadintas į „Laforza Prima“: naudotas kitas V8 agregatas, siūlytas „Eaton“ kompresorius, o automatinė pavarų dėžė tapo elektroniniu būdu valdoma.
1999 metais pavadinimas vėl pasikeitė – tuomet automobilis buvo žinomas kaip „Laforza Magnum“. Priklausomai nuo komplektacijos, montuotas vienas iš dviejų V8: arba „Ford“, arba 6,0 l V8, taip pat su „Eaton“ kompresoriaus opcija.
Šis visureigis prekyboje išsilaikė iki 2003 metų, o analogiškas modelis kitose rinkose buvo siūlomas trumpiau – iki 1998-ųjų. Kai kuriuose vėlyvuose egzemplioriuose buvo montuojami ir BMW šešių cilindrų eiliniai benzininiai bei turbodyzeliniai varikliai.
Komplektacija ir realios eksploatacijos savybės
Konkretus renginyje matytas automobilis turėjo prie lango priklijuotą gamintojo informacinį lapą su komplektacijos aprašymu. Dokumente nurodyta 1990 metų „Laforza“ su dvispalviu kėbulo sprendimu, nors realiai automobilis buvo baltas, tad tikėtina, kad kėbulas kažkada buvo perdažytas arba dokumentas nepriklausė būtent šiam egzemplioriui.
Standartinėje įrangoje buvo nemažai tuo metu prabangos klasei būdingų sprendimų:
- oro kondicionierius
- elektriniai langai
- elektrinis stoglangis
- pastovaus greičio palaikymo sistema
- nuotoliniu būdu valdomi durelių užraktai
- 6 krypčių elektriškai reguliuojamos priekinės sėdynės
- „Blaupunkt“ garso sistema su keturiais garsiakalbiais
- šildomi, elektriškai valdomi šoniniai veidrodėliai
- reguliuojama vairo kolonėlė
- lengvojo lydinio ratlankiai
- vilkimo įranga
Degalų sąnaudos niekada nebuvo šio modelio stiprioji pusė. Pagal pateiktus duomenis, miesto režime sąnaudos atitiko apie 21,4 l/100 km, užmiestyje – apie 14,7 l/100 km. Pagal griežtesnį vertinimą, mieste jos siekė apie 23,5 l/100 km, užmiestyje – apie 18,1 l/100 km, o bendras vidurkis buvo apie 21,4 l/100 km. Tai buvo panašu į to meto didelių, sunkių visureigių rodiklius, o kai kurie konkurentai pasiekdavo kiek geresnę ekonomiką.
Kaina: prabangus, bet nišinis pasirinkimas
1990 metų „Laforza“ kaina dokumente nurodyta 44 600 JAV dolerių, įskaitant 750 JAV dolerių pristatymo mokestį. Tai reiškė, kad modelis buvo apčiuopiamai brangesnis už dalį konkurentų. Perskaičiavus į eurus, suma sudaro apie 41 000 €.
Dar vėlesnės, kompresoriumi aprūpintos versijos kainavo dar daugiau. Pavyzdžiui, 1999 metų „Speciale Edition“ apžvelgtas egzempliorius buvo įvertintas 67 385 JAV doleriais, tai yra apie 62 000 €.
Retumas šiandien ir situacija naudotų automobilių rinkoje
Iš viso buvo pagaminta apie 6 000 šio modelio šeimos visureigių, o „Laforza“ vardu – maždaug 1 200 vienetų. Dėl nedidelių gamybos apimčių ir specifinės kilmės, keliuose šis modelis sutinkamas labai retai. Net vietose, kur dažnai pasitaiko neįprastų automobilių, „Laforza“ beveik nematyti, o tvarkingas egzempliorius – dar retesnis.
Aprašytas automobilis vizualiai atrodė itin gerai išlaikytas: kėbulas buvo tvarkingas, o net tokios detalės kaip slenksčiai su „Laforza“ žymėjimu rodė, kad savininkas skyrė dėmesio autentiškumui. Tiksli rida nebuvo užfiksuota.
Šis modelis pardavimuose pasirodo nedažnai. Aukcionų statistikoje matyti, kad nuo 2017 metų vienoje gerai žinomoje platformoje buvo parduoti šeši „Laforza“ egzemplioriai – visi už mažiau nei 16 000 JAV dolerių, o pigiausias pasiekė 2 650 JAV dolerių (atitinkamai apie 14 700 € ir apie 2 450 €). Kitoje platformoje parduoti penki automobiliai, iš kurių keturi kainavo mažiau nei 6 000 JAV dolerių (apie 5 500 €), o vienas iš parduotų buvo išsamiau apžvelgtas automobilių apžvalgininko.
Kada paskutinį kartą teko gyvai pamatyti „Laforza“ ir ar esate vairavę tokį visureigį? Tai vienas tų modelių, kurie teoriškai priklauso prabangiai klasei, tačiau praktiškai išliko keistas, nišinis pasirinkimas ir dėl to šiandien tapo dar įdomesnis entuziastams.
