Variklio aušinimo sistema turi vieną pagrindinę funkciją – palaikyti darbinę temperatūrą ir neleisti varikliui perkaisti. Tačiau net ir pakeitus aušinimo skystį ar sumontavus naują radiatorių, aušinimo sistemoje gali vykti nematomas procesas, kuris ilgainiui ją ardo iš vidaus. Tai vadinama elektrolize – šiuo atveju kalbama ne apie buityje ar grožio procedūrose sutinkamą reiškinį, o apie procesą, pažeidžiantį aušinimo sistemos metalines dalis.
Kaip elektrolizė ardo aušinimo sistemą
Radiatoriaus elektrolizė atsiranda tada, kai per aušinimo skystį ima tekėti pašalinė elektros srovė. Skystis tampa panašus į silpną bateriją, o įtampa ieško kelio į „masę“. Variklio skyriuje tokiais keliais tampa radiatorius, salono šildytuvo radiatorėlis (heater core) ir kiti metaliniai aušinimo sistemos komponentai.
Ilgainiui tai sukelia vidinę koroziją: atsiranda mikro skylutės, mažėja šilumos atidavimo efektyvumas, kyla darbinė temperatūra, o galiausiai pasireiškia rimti aušinimo sistemos gedimai. Nors elektrolizė kartais naudojama rūdims nuo detalių šalinti, aušinimo sistemoje ji veikia kaip lėtas, bet nuoseklus ardymo mechanizmas.
Šiuolaikiniuose automobiliuose rizika dažnai didesnė dėl lengvųjų metalų naudojimo, plastikinių radiatorių bakelių, kurie ne visada sudaro aiškų įžeminimo kelią, ir didelio kiekio elektroninės įrangos variklio skyriuje.
Požymiai, dėl kurių problema dažnai pastebima per vėlai
Elektrolizės žala paprastai neatsiranda staiga kaip perdegęs saugiklis. Ji kaupiasi lėtai: radiatoriuje formuojasi vidiniai pratekėjimai, atsiranda nuosėdos šerdyje, pradeda irti radiatoriaus kanalai, silpnėja žarnos. Kai vairuotojas pamato, kad temperatūros rodyklė ima kilti dažniau nei įprastai, dalis pažeidimų dažnai jau būna įvykusi.
Kodėl aušinimo skystis gali „tapti baterija“
Dažniausios priežastys – pašalinė įtampa, atsirandanti dėl prastų įžeminimo taškų, netvarkingai sumontuotų elektrinių priedų ar bet kurių komponentų, kuriems reikalingas tinkamas įžeminimas. Situaciją dar labiau pablogina senas arba užterštas aušinimo skystis, nes su laiku jis praranda priedus, kurie stabdo koroziją, ir tampa vis laidžiau praleidžiantis srovę.
Dėl to aušinimo skystį svarbu keisti reguliariai. Dažnai orientuojamasi į 2–5 metų intervalą, tačiau tiksliausia vadovautis konkretaus automobilio gamintojo nurodymais.
Kaip patikrinti, ar aušinimo sistemoje yra pašalinės įtampos
Pagrindinei diagnostikai praverčia skaitmeninis voltmetras.
- Išjungus variklį, voltmetro teigiamą laidą įmerkite į aušinimo skystį taip, kad jis neliestų metalo.
- Neigiamą laidą prijunkite prie akumuliatoriaus neigiamo gnybto.
- Jei matote daugiau nei 0,3 V, tai gali reikšti, kad aušinimo sistema tapo elektros grandinės dalimi, kuriai ji nebuvo sukurta.
Kaip surasti kaltininką ir sumažinti riziką
Norint nustatyti, kas įneša pašalinę įtampą, galima atlikti papildomą patikrą su užvestu varikliu:
- Užveskite variklį ir išjunkite papildomus elektros vartotojus.
- Išmatuokite įtampą ir pasižymėkite pradinę reikšmę.
- Pakelkite sūkius iki maždaug 2 000 aps./min. ir patikrinkite dar kartą.
- Jei įtampa ryškiai šokteli įjungus ar apkrovus konkretų komponentą, tikėtina, kad būtent jis turi įžeminimo problemą.
Taip pat svarbu, kad akumuliatoriaus gnybtai būtų švarūs, be oksidacijos ir tvirtai prispausti – prastas kontaktas gali prisidėti prie netipinių srovių kelių atsiradimo.
Aušinimo skystis, vanduo ir maišymas: kur dažnai daroma klaidų
Rekomenduojama naudoti gamintojo reikalavimus atitinkantį aušinimo skystį. Skirtingų tipų ar gamintojų skysčių maišymas, taip pat papildymas kietu ar vandentiekio vandeniu gali sumažinti koroziją stabdančių priedų veiksmingumą ir padidinti komponentų pažeidimo riziką. Skiedžiant koncentratą ar ruošiant 50/50 antifrizo mišinį, tinkamiausias pasirinkimas – distiliuotas vanduo.
Ką daryti, jei elektrolizės žala jau matoma
Jei pastebite radiatoriaus paviršiuje tamsias juostas, skylutes, neaiškų aušinimo skysčio mažėjimą dėl pratekėjimų ar nuosėdas, sistemą verta praplauti, pašalinti įžeminimo problemas ir atlikti sandarumo patikrą slėgiu. Tokie veiksmai padeda įvertinti realią gedimo apimtį ir užkirsti kelią tolimesniam irimui.
Kokios pasekmės laukia ignoruojant problemą
Ilgai nekreipiant dėmesio, dažnai baigiasi radiatoriaus keitimu, salono šildytuvo radiatoriaus gedimu, o kartais – ir rimtesniais mazgų pažeidimais, įskaitant vandens siurblį ar net cilindro galvutę. Tai paprastai nėra staigus gedimas – veikiau lėtai progresuojantis ardymas, kuris galiausiai virsta brangiu remontu. Automobilis greičiausiai nesustos akimirksniu, tačiau aušinimo sistema gali nunykti iš vidaus, kol pasekmės taps akivaizdžios.
