Savarankiškas variklio alyvos keitimas daugeliui teikia pasitenkinimą: tai praktiškas būdas prižiūrėti automobilį, sutaupyti ir geriau suprasti, kaip veikia kasdien naudojama technika. Vis dėlto net ir patyrę mėgėjai žino, kad alyvos keitimas gali greitai tapti netvarkingas. Užtenka nedidelio išsiliejimo, kad ant garažo grindų ar kiemo įvažiavimo atsirastų sunkiai pašalinamos dėmės. Be to, ne tik „pasidaryk pats“ klaidos (pavyzdžiui, per didelis alyvos kiekis) prisideda prie problemos – laikui bėgant tamsias, negražias žymes gali suformuoti ir nepastebėtas alyvos pratekėjimas iš automobilio.
Variklio alyvą valyti sudėtinga dėl jos savybių. Tiek įprasta, tiek sintetinė alyva sukurta taip, kad atlaikytų aukštas apkrovas, lėtai irtų ir atstumtų vandenį. Tai idealiai tinka variklio tepimui, tačiau labai apsunkina valymą nuo betono ar kitų paviršių. Alyva paprastai yra hidrofobinė, todėl ji nenoriai „susimaišo“ su vandeniu, o patekus ant porėtų dangų įsigeria giliai ir tampa dar sunkiau ištraukiama.
Gera žinia ta, kad tiek šviežias išsiliejimas, tiek senesnė dėmė dažniausiai yra sutvarkomi. Toliau pateikti metodai apima paprastas namines priemones, efektyvesnes kombinacijas ir specializuotus produktus, kurie padeda grąžinti garažo ar įvažiavimo dangai tvarkingą išvaizdą.
Reaguokite kuo greičiau
Kaip ir bet kokio skysčio atveju, greitis yra vienas svarbiausių veiksnių. Kuo mažiau laiko alyva turės įsigerti į betoną, tuo didesnė tikimybė ją pašalinti be likusių šešėlių. Dažnai tam pakanka priemonių, kurias galima rasti namuose ar sandėliuke.
-
Kačių kraikas: storu sluoksniu užberkite ant išsiliejusios alyvos, gerai įtrinkite padu ar šluota, palikite sugerti kelias valandas (jei įmanoma – ilgiau), tuomet sušluokite ir išmeskite.
-
Indų ploviklis ir valgomoji soda: gausiai pabarstykite dėmę soda, palikite bent 20 minučių, tuomet užpilkite indų ploviklio ir šveiskite standžiu nailoniniu šepečiu. Šis būdas dažnai pasiteisina tiek su mažesnėmis dėmėmis, tiek su jau kiek įsigėrusiais plotais.
Jei buitinės priemonės nepadeda, galima rinktis stipresnius sprendimus. Cheminiai riebalus skaidantys valikliai, tokie kaip trinatrio fosfatas, arba automobiliams skirti riebalų ir alyvos valikliai (pvz., „Oil Eater“ tipo produktai) sukurti būtent tokioms dėmėms kelti ir dažniausiai nekenkia apdorojamiems paviršiams, jei naudojami pagal instrukciją.
Ilgalaikei apsaugai verta pagalvoti apie garažo grindų padengimą epoksidine danga. Tokia danga supaprastina valymą ir sumažina riziką, kad alyva giliai įsigers. Vis dėlto net ir apsaugotas paviršius neturėtų likti su alyvos balomis – kuo ilgiau jos stovi, tuo daugiau darbo vėliau.
Prevencija svarbesnė už valymą
Nors alyvos dėmes dažnai įmanoma pašalinti, paprasčiau jų išvengti iš anksto. Didžiausią įtaką daro tinkami įrankiai ir pasiruošimas prieš pradedant alyvos keitimą namuose.
-
Naudokite gilią ir plačią alyvos surinkimo vonelę, kad sumažintumėte tikimybę prasilieti.
-
Rinkitės piltuvą su ilgesniu kakleliu – taip lengviau tiksliai supilti alyvą.
-
Turėkite pakankamai sugeriančių šluosčių ar dirbtuvinių popierinių rankšluosčių.
-
Prieš pradėdami patieskite apsauginį sluoksnį: brezentą, kartoną, linoleumo juostą ar kitą barjerą, kuris „pagautų“ atsitiktinius lašus.
Norint sumažinti pratekėjimo tikimybę ateityje, po aptarnavimo būtina dar kartą įsitikinti, kad alyvos filtras ir karterio išleidimo kamštis yra prisukti teisingai: pakankamai tvirtai, bet ne per stipriai. Susidėvėjusios tarpinės ir sandarikliai gali sukelti lėtą, ilgainiui stiprėjantį pratekėjimą, todėl verta stebėti požymius, tokius kaip svilėsių primenantis alyvos kvapas ar alyvos lygio kritimas tarp keitimų. Tai taip pat gali reikšti, kad variklis sunaudoja daugiau alyvos, nei turėtų.
Tvarkingas įvažiavimas ir švarios garažo grindys priklauso nuo dviejų dalykų: pasiruošimo ir dėmesingumo. Alyva yra „kieta“ medžiaga – būtent todėl ji ir atlieka savo darbą variklyje – tačiau turint tinkamus įpročius bei priemones, galima išlaikyti švarą ir kartu užtikrinti patikimą automobilio darbą.




