Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, energetikos krizės metu, vairuotojai vis dažniau rinkosi mažesnius ir taupesnius automobilius, o ne didelius, daug degalų vartojančius modelius, kuriais gamintojai anksčiau mėgdavo didžiuotis. Ši tendencija palietė ir pikapus – rinkoje atsirado paklausa kompaktiškiems, praktiškiems „mini“ klasės darbo automobiliams. Japonijos gamintojams tai buvo palanki situacija, nes dėl ribotos erdvės tokio tipo transporto priemonės jų regiono rinkose jau seniai buvo įprastos.
Disko eros pabaigoje „Subaru“ nusprendė įsitvirtinti importuojamų pikapų segmente greta kitų tuo laikotarpiu aktyvių gamintojų. Kad sprendimą įgyvendintų greičiau, buvo pasirinktas paprastas, bet efektyvus kelias: nuo „Leone“ universalo nuimta galinė kėbulo dalis, o jos vietoje sumontuota krovininė platforma.
Modelio idėja ir vieta rinkoje
Toks kėbulo tipas dažnai vadinamas skirtingai – nuo coupé utility iki „ute“, tačiau esmė ta pati: priekyje tai lengvasis automobilis, o gale – atvira krovininė zona. 1978 m. „Subaru“ mažasis pikapas prisijungė prie tokio tipo modelių, kurie jau buvo žinomi dėl netradicinės konstrukcijos ir dvigubos paskirties.
Šiam automobiliui „Subaru“ parinko pavadinimą BRAT – tai santrumpa, reiškianti „Bi-Drive Recreational All-Terrain Transporter“. Pirmoji dalis siejama su dalinai įjungiama visų varančiųjų ratų sistema. Įdomu ir tai, kad BRAT nebuvo siūlomas vietinėje „Subaru“ rinkoje, tačiau įvairiuose kituose regionuose jis pasirodė su skirtingais vardais. Tarp labiau išsiskiriančių alternatyvių pavadinimų buvo „Brumby“, „Shifter“ ir „Targa“.
Kaip pavadinimas ir konstrukcija padėjo apeiti mokesčius
Be neįprasto dizaino ir lengvai įsimenančio pavadinimo, entuziastai dažnai prisimena dar vieną BRAT ypatybę – du atgal atsuktus sėdynių modulius, įrengtus tiesiog krovinių platformoje. Tai atrodė keistai, tačiau turėjo aiškų tikslą: toks sprendimas buvo sukurtas tam, kad importuojamas modelis nebūtų priskirtas pikapams, kuriems taikytas 25% tarifas.
Šis mokestis istorijoje žinomas kaip „chicken tax“ – taip jis pramintas todėl, kad iš pradžių buvo susijęs su atsakomąja prekybos priemone, atsiradusia dėl europinių muitų amerikietiškai paukštienai. Iš pradžių tarifai labiausiai palietė iš Vokietijos importuojamus „Volkswagen“ komercinius modelius, tačiau vėliau į tą pačią kategoriją pateko ir japoniškų pikapų gamintojai.
Tarifo spraga ir jos pabaiga
Nors šis tarifas egzistuoja iki šiol, BRAT kurį laiką pavyko jo išvengti: papildomos sėdynės leido modelį traktuoti kaip keleivinį automobilį, kuriam buvo taikomas gerokai mažesnis 2,5% muitas. Visgi paskutiniais BRAT gamybos metais platformoje montuojamų sėdynių nebeliko, nes saugos institucijos jas pripažino akivaizdžiai nesaugiomis. Kartu su tuo dingo ir mokesčių spraga, kuri ilgą laiką buvo svarbi šio modelio istorijos dalis.
Gamybos pabaiga ir modelio palikimas
BRAT prekyba buvo nutraukta 1987 m., nors kai kuriose kitose rinkose modelis dar buvo gaminamas iki 1994 m. Jei svarstote įsigyti BRAT kaip šiltajam sezonui tinkamą projektą, verta žinoti, kad šis modelis turi gerai žinomų gerbėjų: Ronaldas Reiganas savo rančoje turėjo naują 1978 m. BRAT, o 1998 m. automobilis buvo paaukotas labdarai.
